Biokas šiaurės rytų Gvinėjos įlankos dalyje„Arena Blanca“ paplūdimys, Bioko sala
Biokas – didžiausiaGvinėjos įlankos irPusiaujo Gvinėjos sala.[1] Iš pradžių portugalai suteikė jai pavadinimąFormoza, vėliau, kolonizacijos laikotarpiu buvo vadinamaFernando Pó sala, o po nepriklausomybės diktatoriaus prezidento garbei pavadintaFrancisco Macías Nguema sala.1979 m., po politinio perversmo, salai suteiktas dabartinis Bioko pavadinimas. Saloje įsikūrusi Pusiaujo Gvinėjos sostinė –Malabas.
Nėra vieningai sutariama, kada saloje pasirodė pirmieji gyventojaibubiai (vienabantų atmaina). Vienos teorijos teigia, kad jie atsikėlėVII a. pr. m. e. Kitos sako, kad bubiai atsikėlė tik XIII a., greičiausiai iš dabartinioKamerūno teritorijos.
Iki XV a. sala užmezgė tamprius kultūrinius ir prekybinius santykius suibibijais šiaurėje. Iš ten skverbėsi kultūra. Tuo metu vietiniams gyventojams ir prigijo bubių pavadinimas, kuris, manoma, kilo iš ibibijų žodžiobooby, reiškiančio "nemokytas", "kvailas". Sala buvo įjungta į prekybinęKalabaro karalystės sistemą, čia ilgainiui susiformavo valstybiniai junginiai.
1472 m.portugalų keliautojasFernão do Pó tapo pirmuoju europiečiu atradusiu Bioko salą. Ji pavadino saląFormosa Flora (Graži Gėlė), bet1494 m. buvo pavadinta atradėjo vardu. Portugalai atnešė į salą ligas, kurios labai stipriai sumažino salos populiaciją. Nepaisant to, europiečiai vengė išsilaipinti saloje dėl atšiauraus ir agresyvaus vietos gyventojų būdo.
1642 m.Nyderlandų keliautojai pradėjo mainus su vietiniais salos gyventojais be portugalų sutikimo. Saloje pradėta prekybavergais.1648 m. portugalai vėl perėmė dominavimą saloje. XVII-XVIII a. bubiai susivienijo į centralizuotą karalystę, padalintą į atskirus vienetus, valdomusbotuku. Tuo metu vietiniai gyventojai kėlėsi iš pakrančių į saugesnes teritorijas salos centre.
1778 m. įvyko mainai tarp portugalų irispanų. Portugalija iškeitė Bioką į teritojasAmerikoje. Ispanija įsteigė savo valdžią saloje, bet sugebėjo išsilaikyti vos keletą metų, nes bubių karalystė labai sustiprėjo. Nepaisant to, per XVII-XIX a. saloje vyko svarbūs demografiniai pokyčiai, kurių metu bubiai pamažėle virto mažuma. Labai daugėjo mulatų: vietinių bubių ir ispanų palikuonių, kurie žinomi kaipfernandinai.
1827 m. –1843 m.britaiMalabo irSan Karloso miestuose įsteigė kovos suvergove Gvinėjos įlankoje štabą. Šiuo laikotarpiu į Bioką ėmė plūsti išlaisvinti vergai išLiberijos irSiera Leonės. Jie kalbaanglų kalba ir sudaro dar vieną etninį salos sluoksnį.1843 m. pagal susitarimą su Ispaniją britai paliko salą.
1968 m. Pusiaujo Gvinėja tampa nepriklausoma, o Bioko saloje įkuriama valstybės sostinė.
.jpg)
