| Bielyčia bltr.Беліца,rus.Белица | |
|---|---|
 | |
 | |
| Laiko juosta: (UTC+3) | |
| Valstybė |  Baltarusija |
| Sritis |  Gardino sritis |
| Rajonas | Lydos rajonas |
| Gyventojų(2006) | 684 |
| Pašto kodas | 231314 |
Bielyčià[1] (arbaBielicà,bltr.Беліца,rus.Белица) – agromiestelis vakarųBaltarusijoje, 30 km į pietus nuoLydos, prie plentoLyda–Slanimas,Nemuno dešiniajame krante. Kolūkio ir apylinkės centras.
Prie Bielyčios rastineolitokapinynas ir pirmykščio žmogausstovyklavietės. Kryžiuočių kronikose minima šioje vietoje stovėjusi pilis, kurią1377 m.gruodžio 24-25 d. puolėBalgos komtūras su 600 vyrų.LDK laikais Bielyčia priklausėVilniaus vaivadijai.XV a. buvo didžiojo kunigaikščio valda. Tarp1431 m. ir1500 m. pastatyta pirmoji katalikų bažnyčia.1486 m. paminėtas Bielyčios miestelis,1551 m. – miestas.XV a. pabaigoje –XVI a. pradžioje buvo seniūnijos centras. LdkŽygimantas Augustas Bielyčią padovanojoMikalojui Radvilai Rudajam, kuris katalikų bažnyčią1553 m. perdavė evangelikams reformatams, įkurta jų parapija.XVII a. –XVIII a. Bielyčioje buvo šaukiami evangelikų reformatų sinodai.1659 m. prie Bielyčios Lydos pavieto kariauna kovėsi su 30 000 Rusijos kariuomene.1787 m. pastatyta nauja medinė Šv. Mykolo katalikų bažnyčia,XVIII a. veikė ir parapinė mokykla, jas abi tvarkėdominikonai.
Nuo1795 m. priklausėRusijos imperijosVilniaus gubernijai. Iki1832 m. miestelį valdėRadvilos, mirus Sofijai Radvilaitei jį paveldėjo jos vyras Leonas Vitgenšteinas.1840 m. Rusijos imperijos valdžia katalikų bažnyčią pavertė cerkve,1919 m. ji grąžinta katalikams, atkurta katalikų parapija; sovietinės valdžios uždaryta. XIX a. buvo miestelis, Lydos apskritiesBielyčios valsčiaus centras.[2]1886 m. Bielyčioje buvo100 m. kiemų, 883 gyventojai, sinagoga, 3 smuklės (karčemos); vyko 4 kasmetinės mugės.XIX a. pabaigoje –XX a. pradžioje pastatyta katalikų Šv. Jurgio koplyčia,XX a. pradžioje –cerkvė.
Pagal1920 m. Lietuvos ir Rusijos taikos sutartį turėjo priklausytiLietuvai, bet1920–1939 m. Bielyčią valdė Lenkija.1939 m. perduotaBaltarusijos TSR.
 | ||||||
| 1886 m. | 1921 m. | 1939 m.sur. | 1959 m.sur. | 2006 m. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|
| 883 100 kiemų | 1 506 293 kiemai | 2 100 660 žydai | 1 600 | 684 278 namai | ||
| ||||||
Per Bielyčios apylinkes nuo seno ėjo lietuvių ir baltarusių etnolingvistinė riba. Į pietus nuo Bielyčios –Zietelos lietuviška sala.XIX a. viduryje Bielyčios apylinkėse dar buvo kalbama lietuviškai. Tyrinėtojai mano, kadXIX a. viduryje lietuviškai kalbėjo apie ketvirtadalis–penktadalis Jelnios parapijos, kuriai priklausė ir Bielyčia, katalikų, taip pat nemažai stačiatikių.[3]
1921 m. lenkų surašymo duomenimis, Bielyčios valsčiuje lietuviais užsirašė 518 žmonių (4,5 proc.), manoma, beveik arba visiškai pamiršusių lietuvių kalbą, bet dar išlaikiusių lietuvių etninę savimonę.[4]
