Biblija (gr.βιβλία – „knygos“) –krikščionių šventasis raštas, jų taip pat vadinamasDievo Žodžiu arbaŠventuoju Raštu, įvairių autorių raštų rinkinys, religinės dogmatikos ir pamaldų pagrindas, sudarantis žydų tikėjimo pagrindą. Dalis Biblijos (Senasis Testamentas) yra kilęs išjudėjų religijos, todėl taip pat yra žydų šventoji knyga.
Biblija iš pradžių vadinti įvairių redakcijų „knygų“ (graikiškaibiblia) rinkiniai iš Palestinos ir Artimųjų Rytų regiono, sukurti maždaug 1200 metų laikotarpiu ir kanonizuoti judėjų bei krikščionių. Knygos parašytos įvairiausiomis kultūrinėmis ir istorinėmis aplinkybėmis, gana nevienodu stiliumi ir skirtingomis kalbomis. Skeptikai mano, kad kai kurios istorijos, pvz., apiePasaulio tvaną, yra paremtosšumerų mitu, kuris minimas prieš 2 tūkstančius metų iki Biblijos parašymo. Tiesa, nėra aišku, kuria versija galėjo remtis Biblijos autoriai, kadangi egzistuoja dar bent trys šio mito versijos (šumerų,akadų irbabiloniečių) iki Biblijos.
Judėjai šventu pripažįsta tik pirmąją Biblijos dalį – Senąjį Testamentą, krikščionys ir antrąją dalį – Naująjį Testamentą.
Tanachas – taipžydai vadina Senąjį Testamentą – yrajudaizmo šventasis raštas. Jame jaučiama tautos istorija ir religinė mintis, duoti įvairūs pamokymai ir įstatymai. Parašytashebrajų iraramėjų kalbomis.
Naujasis Testamentas – tai 27 krikščionių veikalai parašytiI a. tuo metu vartota graikų kalba, dauguma jų labai trumpi. Šią knygą sudaro 4 Evangelijos, skirtingais aspektais nušviečiančiosJėzaus gyvenimą ir mokymą, kartu suApaštalų darbais (parašytais tuo pačių stiliumi - galbūt ir to paties autoriaus - kaip ir Luko Evangelija) – juose pasakojama apie pirmuosius 30 krikščionių Bažnyčios gyvavimo metų. Taip pat – 13Apaštalo Pauliaus laiškų, kurie buvo parašyti įvairioms bažnyčioms ir asmenims; 8 kitų pirmųjų krikščionių vadovų laiškai; galiausiaiApreiškimas Jonui – regėjimų knyga, sukurta žydų apokaliptinės literatūros pavyzdžiu.
Biblijos fragmentai į lietuvių kalbą turėjo būti pradėti versti po Lietuvos krikšto (be jų neįsivaizduojama pati christianizacija).[1] Remiantis amžininkų pasakojimais, pirmasis Bibliją į lietuvių kalbą vertėStanislovas Rapolionis, tačiau jo vertimas neišliko. Biblija pradėta versti iš liuteroniško varianto. Pirmieji Šventojo Rašto vertimai[2] buvo padaryti pačioje pirmojoje lietuviškoje knygoje –Martyno Mažvydo „Katekizme“. Jame išverstos dvipsalmės, taip pat Naujojo Testamento fragmentai. 1579 m. Baltramiejus Vilentas lietuviškai pirmasis išleido evangelijas.Pirmasis visą Bibliją į lietuvių kalbą1579–1590 m. išvertė liuteronų kunigasJonas Bretkūnas (1536–1602). Pirmieji katalikiški vertimai padarytiM. Daukšos „Katekizme“ (1595 m.) ir „Postilėje“ (1599 m.), reformatų – 1598 m.M. Petkevičiaus „Katekizme“.Visas Šventasis Raštas lietuviškai pradėtas leisti 1657–1659 m. Londone (reformatų kunigoS. B. Chilinskio vertimas), tačiau leidimas nebaigtas.
1735 m. Karaliaučiuje išleistas bendras reformatų ir liuteronų Biblijos vertimas, pavadintas dr. Jono Jokūbo Kvanto (1686–1772 m.) vertimu. Jį rengiant prisidėjoJ. Berentas, K. Milkus. Vėliau jis buvo ne kartą tobulinamas: 1755 m. pasirodė A. Šimelpenigio suredaguotas antras leidimas, 1816 m. ir 1824 m.L. Rėzos perredaguoti trečias ir ketvirtas leidimai. 1853 m. ir 1865 m. išleistiF. Kuršaičio leidimai. Ir vėliau, net iki XX a. vidurio protestantų Biblija, išleista Vokietijoje ar Anglijoje buvo laikoma Rėzos ir Kuršaičio išversta.
1911–1937 m. šešiais tomais išleistas arkivyskupo dr.Juozapo Skvirecko (1873–1959) Biblijos vertimas.
1961 m. Britų ir užsienio kraštų Biblijos draugija Londone išleido lietuvių teologo, filosofo, profesoriausAlgirdo Jurėno išverstą Naująjį Testamentą (iš graikų kalbos) ir psalmes (iš hebrajų kalbos). Šį leidinį, pasižymintį vertimo tikslumu, spausdina įvairios Vakarų krikščioniškos organizacijos. Jis yra plačiai paplitęs ir Lietuvoje. 1996 m. išleista kita šio Naujojo Testamento redakcija. 2000 m. išleido viso Šventojo Rašto vertimą iš hebrajų, aramėjų ir graikų kalbų.
1972 m. Lietuvoje išleistas kun.Česlovo Kavaliausko parengtas Naujojo Testamento vertimas, kuris dabar naudojamas beveik visuose Biblijos leidimuose lietuvių kalba.
Pasinaudojus metodistų kunigoKosto Burbulio (1903–2001 m.) Biblijos vertimu, 1996 m. buvo išleistas „Tikėjimo žodžio“ Biblijos leidimas. 2010 m. dienos šviesą išvydo jau šeštasis paredaguotas šios Biblijos leidimas.
1998 m.Lietuvos vyskupų konferencija išleido Šventąjį Raštą, sudarytą iš skirtingų vertimų –A. Rubšio Senojo Testamento vertimas buvo sujungtas suČ. Kavaliausko Naujojo Testamento vertimu. Tokiu pat pagrindu 1999 m.Lietuvos Biblijos draugijos paredaguotas buvo išleistas pirmasisekumeninis lietuviškas Šventojo Rašto leidimas. Šiuo metu jis plačiai naudojamas katalikų ir protestantų tarpe.
2000 m. išleistas liuteronų kunigo dr.A. Jurėno verstas visas Šventasis Raštas, kuris pasižymėjo pažodiniu vertimu.
