Bialozorai (lenk.Białozorowie) –LDK bajorų giminė, iškilusiXV a. viduryje. Pavardės kilmė pravardinė, sudurtinė iš slaviškų žodžiųbelo irzor (бело,зор), reiškianti žmogų šviesiomis akimis, baltaakį. Lenkų kalbos šaltiniuose sutinkami šie pavardės variantai:Białozor,Białłozor,Biełozor,Białozorski,Białozorowicz (Belozoras, Bialozoras, Bialozoraitis),z Białozorow irz Białłozorow (iš Bialozorų giminės),Białozorowna irBiałłozorowna (Bialozoraitė),Białozorowa irBiałłozorowa (Bialozorienė). Rusų kalbos šaltiniuose sutinkami šie pavardės variantai:Белозор,Бялозор,Билозор – paskutinis nuo ukrainiečių kalbosБілозір, reiškia gražuolis, šviesaus lyg mėnuo veido. Giminės palikuonys gyvenoŽemaitijoje,LDK irLenkijoje.
Giminės pradininkas – Manvydas Nikolajus „Baltakis“ (lenk.Monwyd Nikołaj „Białozor“), Trakų vaivados Andriaus Sako (1410–1465) sūnus.[1] Manvydo Nikolajaus anūkas Vaitiekus (g. apie 1490 m.) pasirašė Manvydas-Bialozoras pavarde ir naudojosiSakaičių giminėsPomiano herbo atmaina –Vieniava (lenk.Wojciech Monwid-Białozor h. Wieniawa).
Nuo XVII a. minima Upytės-kaštelionų giminės atšaka (lenk.gałąź Upitska-kasztelańska), kurios pradininkas buvo Stanislovas Bialozoras, 1662 m. minimas kaip Upytės pateisėjas, o 1664 m. –Mstislavliokaštelionas. Šios atšakos palikuonys gyvenoUpytės paviete. Antroji – taiŽemaitijoje gyvenusi Grinkiškių-vaivadų giminės atšaka (lenk.gałąź Hrynkiska-wojewodzińska), kurios pradininkas buvoMinsko vaivadaKazimieras Karolis Bialozoras (g. apie 1630 m.). Šios atšakos palikuonys XIX a. išsiskyrė į dvi grupes: a)Grinkiškio valdų Bialozorai – tai Martyno (1817–1867) ir kunigaikštytės Felicijos Puzinaitės vaikai ir vaikaičiai, bei b) Bialozoriškių valdų Bialozorai – tai Jono Vito Modesto (1829–1872) ir Vandos Vrublevskytės vaikai ir vaikaičiai.[2]
Lietuvoje Bialozorų giminei priklausė nemažai tėvonijų ir dvarų:Grinkiškio dvaras,Tendžiogala,Renavo dvaras,Varnioniai,Malštovė,Šiaulėnai,Daugėlaičiai,Nirtaičiai,Geručių dvaras (į pietus šaliaGrinkiškio),Žižmai,Linkaičiai, Laniai, Milčiai ir kt.
- Jonas Vaitiekaitis-Jokūbaitis Bialozoras (g. apie 1525) – 1550 m. Karūnos rotmistras,Žygimanto Augusto dvariškis, 1554 m. dovanų gavo Sarvus (vėliau pervadinta įGrinkiškį irVarnionius, žmona Halška Raiskytė;
- Jurgis Vaitiekaitis Bialozoras – 1569 m.Vilniausžemietijos teisėjas;
- Stanislovas Bialozoras (g. apie 1550) – 1588–1591 m.Upytėsžemietijos teisėjas, 1591–1611 m. Upytėspakamaris, 1588 m. seimo pasiuntinys, Lietuvos Tribunolo deputatas, 1601–1602 m.Livonijos su Švedija karo dalyvis, turėjoGrinkiškio,Varnionių irGeručių dvarus;
- Jonas Karolis Bialozoras (1596–1631) – klebonas Vilniuje,Lietuvos referentas, panegirikų autorius;
- Gabrielius Bialozoras (apie 1600–1638) – 1622 m. Upytės pakamaris, 1635 m. Lietuvos Tribunolo maršalka, Novomlinsko seniūnas;
- Kazimieras Gabrielaitis Bialozoras –Upytėsmaršalka,Vitebskokaštelionas, Novomlinsko seniūnas;
- Kristupas Kazimieraitis-Gabrielaitis Bialozoras –Upytėspastalininkis,kare su Maskva pulko vadas, vėliavininkas;
- Stanislovas Bialozoras (m. apie 1667) – 1662 m. Upytės pateisėjas, Vilkmergėsžemietijos teisėjas, 1664 m. Mstislavlio kaštelionas, paveldėjo Žižmus ir Linkaičius; vienas jo sūnus Vladislovas – Vilkmergės raštininkas, antras Marcijonas – Vilniaus archimandritas, vėliau – vladyka;
- Kristupas Konstantinas Bialozoras (m. 1644) – 1621–1644 m.Upytėsmaršalka,Obelių seniūnas, seimo pasiuntinys, Lietuvos Tribunolo deputatas, Lanių,Varnionių irGrinkiškio savininkas;
- Jurgis Bialozoras, Kristupo Konstantino sūnus, – Vilniaus saugotojas, Karūnos iždo raštininkas,ATR-Maskvos karo metais išvežė ir parūpino saugumąŠv. Kazimiero palaikams, 1657 m. Smolensko vyskupas, 1662 m. Vilniaus vyskupas;
- Jokūbas Bialozioras, Jono Karolio anūkas, –Vilniausžemietijos teisėjas;
- Kazimieras Karolis Bialozoras (1608–1680) – žymus karo su švedais 1648–1661 m. vadas, seimo deputatas;
- Jurgis Bialozoras (1622–1665) – Smolensko ir Vilniaus vyskupas, Abiejų Tautų Respublikos valstybės pareigūnas;
- Antanas Bialozoras –Raseinių pavietorotmistras, pasirašė 1764 m. rinkimuose,Raseiniųžemietijos teisėjas;
- Jonas Bialozoras, Tado sūnus, –Šiaulių žemietijos raštininkas, Kairėnų seniūnas, 1791 m. paveldėjoGrinkiškį ir Milčius;
- Julianas Julianovičius Bialozoras (1862–1942) – Rusijos karvedys, generolas leitenantas;
- Igoris Iosifovičius Bilozir (1955–2000) – ukrainiečių kompozitorius ir atlikėjas, Ukrainos liaudies artistas;
- Oksana Vladimirovna Bilozir (g. 1957 m.) – Ukrainos dainininkė ir politikė, Ukrainos liaudies artistė;
- Maksimas Aleksejevičius Belozoras (g. 1963 m.) – rusų rašytojas, žurnalistas ir prozininkas, scenaristas, redaktorius, grafikas;
- Sergejus Vladimirovičius Bilozoras (g. 1979 m.) – Ukrainos futbolininkas, gynėjas.
- ↑Herbarz szlachty żmudzkiej Tom I; Aut. Grzegorz Błaszczyk, p. 149–156, Warszawa 2015
- ↑Herbarz rycerstwa w.x. Litewskiego, W. W. Kojałowicz, Tom I, p. 324, Krakow 1897
- Rodzina. Herbarz szlachty polskiej, wyd. Olgiebranda, Tom I; Aut. Uruski Seweryn, p. 163, Warszawa 1904.
- M.J. Minakowski, Didžiojo Seimo palikuonių genealogija (lenk.)[neveikianti nuoroda].
- Kasper Niesiecki, Herbarz Polski, wyd. J.N. Bobrowicz, Tom II, p. 126, Lipsk 1839.
- Herbarz rycerstwa w.x. Litewskiego, tak zwany Compendium, czyli o klejnotach albo herbach których familie stanu rycerskiego w prowincyach wielkiego xięstwa Litewskiego zażywaja, wyd. Herolda polskiego; Aut. Wijuk Wojciech Kojałowicz, Franciszek Piekosiński, p. 324, Krakow 1897.
- Poczet rodów w Wielkiem Księstwie Litewskiem w XV i XVI wieku; Aut. Adam Boniecki, p.6, Warszawa 1887.
 | Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu. |
