| Vedos |
|---|
 |
|
Bhrigus (skr.भृगु =IAST:Bhr̥gu-) –rišis (išminčius)vedinėje irhinduistinėje tradicijoje; vienas iš septynių didžiųjų rišių.Rigvedoje minima daugiskaitinė forma Bhrigūs – taip vadinama dieviškų būtybių, iš dangaus žmonėms gavusių ugnį ir ją puoselėjančių, klasė. Gali būti, kad Bhrigūs yra viena išAgnio apraiškų. Tačiau kitur Rigvedoje ir vėlesnėje literatūroje Bhrigumis vadinama šventikų giminė, nustačiusi aukojimo ugniai apeigas, o šios giminės pradininku esąs rišis Bhrigus.[1]
Pasak Aitarėja brahmanos (V.10), Bhrigus gimęs išPradžapačio sėklos ir išaugintasVarunos, o pasakŠatapatha brahmanos (XI.61, 1) – paties Varunos sūnus. Tuo tarpuMahabharatoje teigiama (XII 182–192), kad jo tėvas yraManus, kuris sūnui perdavęs visą kosminęžiniją, o šis savo ruožtu perdavęs ją žmonijai. Bhrigus turįs nepaprastą galią ir didį autoritetą – jis prakeikęsVišnų, kai šis nukirsdinęs jo žmoną Pulomą už tai, kad ji priglaudusiasurus; Višnui tekę septynis kartusatgimti tarp mirtingųjų. Pasak Padma puranos (VI 282), kadaise rišiai susiginčiję, kuris dievas esti viršiausias – šio klausimo spręsti ėmęsis Bhrigus. Jis nukeliavęs pasŠivą, bet nebuvo įleistas, nes dievas sanguliavo su savo žmona, tada kreipęsis įBrahmą, tačiau šis Bhrigui nerodė deramos pagarbos. Nukakęs pas Višnų, Bhrigus rado jį miegantį. Kad jį prabudintų, rišis pastatęs koją ant dievo krūtinės, tačiau šis neužsirūstinęs, o paglostęs Bhrigaus koją. Užtat, Bhrigus paskelbęs Višnų aukščiausiuoju dievu.[1]
Minimas Brigaus sūnus Šukra – asurų vadas, siejamas su Veneros planeta.[1]
Vardas siejamas su žodžiaisbhargas, bharga- („spindesys, švytėjimas, šlovė“),bhr̥gavāṇa- („žėrintis, švytintis“).[2]
| |||||||||||||||||||||||||||||
