Bernardas Kacas (vok.Bernard Katz,1911 m.kovo 26 d.Leipcigas –2003 m.balandžio 20 d.Londonas) –anglų fiziologas,Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas.
GimėVokietijosžydų šeimoje. Baigė Leipcigo karaliaus Alberto gimnaziją.1934 m. baigęs medicinąLeipcigo universitete, dėlHitleriui atėjus į valdžią prasidėjusių žydų persekiojimų emigravo įAngliją.1935–1939 m. dirboLondono universiteto koledže,1938 m. medicinos daktaras.1939–1942 m. dirboSidnėjaus ligoninėjeAustralijoje.
PerAntrąjį pasaulinį karą1942–1946 m. tarnavoAustralijos karinėse oro pajėgose. Grįžęs į Londoną dirbo ir dėstė Londono universiteto koledže. Nuo1952 m. profesorius.1952–1978 m. vadovavo šio koledžo Biofizikos katedrai.
Įvairių mokslinių draugijų narys ir garbės daktaras.1969 m.seras.
Mokslinio darbo kryptis –nervų irraumenųfiziologija, impulso sklidimas iš nervo į raumenį ir proceso cheminiai mechanizmai. Nustatėkalcio jonų įtaką nervinio impulso perdavimui, jį perduodančių medžiagų atsipalaidavimuisinapsėse ir jo periodiškumui.
- Nervo elektrinis sujaudinimas (Electric Excitation of Nerve1939 m.),
- Nervai, raumenys ir sinapsės (Nerve, Musele and Synapse1966 m.),
- Neurotransmisinių medžiagų atsipalaidavimas (The Release of Neural Transmitter Substances1969 m.).
1970 m. jo veikla kartu suJuliumi Akselrodu irUlfu fon Euleriu įvertintaNobelio fiziologijos ir medicinos premija.