Berestija ukr.Берестейська земля rus.Берестейщина | ||||
---|---|---|---|---|
| ||||
Administracinis centras | Brestas | |||
1080-1150 | ![]() | |||
1150-1199 | ![]() | |||
1199-1320 | ![]() |
Berestija arbaBrastos žemė (ukr.Берестейська земля,rus.Берестейщина, Бересте́йская земля́) – senovės istorinė žemė ir administracinis teritorinis vienetas, egzistavęs1080–1320 m. dabartinėsBaltarusijos pietvakariuose,Ukrainos šiaurės vakaruose irLenkijos šiaurės rytuose. Žemių pavadinimas kilęs nuoBresto miesto pavadinimo, kuris buvo šių žemių centras.
Regionas buvo įsikūręs tarpVakarinio Bugo,Pripetės,Jaseldos irNarevo upių. Jis apėmė teritorijas dabartinėsBaltarusijosBresto srities vakaruose, didžiąją dalįPalenkės vaivadijosLenkijoje, rytinęMazovijos vaivadiją, šiaurinęLiublino vaivadiją, taip pat šiaurinįVoluinės srities (Ukraina) pakraštį.
Rytuose regionas ribojosi suTurovo-Pinsko žeme, šiaurėje – sujotvingių žemėmis, vakaruose – suMazovija, pietvakariuose – suMažąja Lenkija, pietuose suVoluine.
Didžiausios žemių gyvenvietės buvo:Bielskas,Brestas,Drohičinas,Kobrynas irVizna. Šiuo metu šiame senoviniame istoriniame regione yraPalenkė ir vakarųPolesė.
II tūkst. pradžioje regionas buvo etniškai mišrus, nes čia siekėsijotvingių (palekių),galindų,volynėnų,mazovšanų irdregovičių gyvenamos teritorijos.1019 m. pirmą kartą buvo paminėtas Bresto miestas –Berestye, kuris ir davė pavadinimą visai teritorijai.
Regionas kaip teritorinis vienetas susiformavo XI a., kai apie1080 m. šias žemes užėmėKijevo RusiosTurovo-Pinsko kunigaikštystė.1150 m. šias žemes užėmėVoluinės kunigaikštystė, o1199 m. kartu su Voluine tapoHaličo-Volynės kunigaikštystės dalimi.
Tiesa, valdyti šį regioną bandė ir kitos valstybės, rengusios čia karo žygius.1164 m. jas trumpam laikui buvo užėmęs Lietuvos Didysis kunigaikštisSkirmantas.1179 m. ir1182 m. šias žemes nesėkmingai bandė užimti Lenkija, vadovaujama karaliausKazimiero II Teisingojo.1210 m. lenkų kariuomenė, kuriai vadovavoKonradas I Mazovietis vėl bandė užimti Berestiją.1213 m. šias žemes užėmė Lenkijos karaliausLešeko Baltojo vadovaujama kariuomenė, bet1222 m. jas atsiemėVasilko Romanovičiaus vadovaujama Haličo-Voluinės pajėgos.
1237 m. kovo pradžioje Mazovijos kunigaikštisKonradas I MazovietisDrohičino pilyje, priklausiusioje Berestijos žemėms įkurdinoDobrynės ordiną su kurio pagalba mazoviečiai bandė miestą paversti svarbiaSūduvos užkariavimo baze.1238 m. Voluinės kunigaikščiuiDanilai Haličiečiui užėmus Drohičiną ir paėmus į nelaisvę Dobrynės ordino magistrą Brunoną, ordinas faktiškai nustojo gyvuoti, o likę gyvi jo nariai prisijungė prieJoanitų ordino[1].
XIII a. viduryje kraštą nusiaubė mongolai.1320 m. šias žemes užėmėLietuvos Didžioji kunigaikštystė ir prijungė prieTrakų kunigaikštystė (vėliauvaivadija). XVI a. regionas buvo padalintas tarp LDK ir Lenkijos karalystės. Ilgainiui iš Lenkijai priklausiusių vakarinių Berestijos teritorijų išsivystė Palenkė, o LDK priklausiusiose rytinėse teritorijose – Polesė.
|