Bemoliumuzikoje vadinamasnatų ženklas, nurodantis muzikos garsą pažeminti pustoniu.[1] Bemolis yra vienas išalteracijos ženklų (kiti du -diezas irbekaras).
Bemolis žinomas muzikoje jau nuoViduramžių. Kai kuriose bažnytinėse dermėse, stengiantis išvengtidisonuojančio sąskambio B-D-F, pirmoji jo nata būdavo sumažinama per pustonį, taip sukuriantmažorinįakordą. Šis natos variantas, B bemolis, buvo žymimaslotyniškąja bmažąja raide, skirtingai nuo paprastosios B, žymėtos gotiškąja b mažąja raide. Atsiradus ir daugiau alteruotų natų, šis ženklas netruko tapti bemolio simboliu (b).
Analogiškaidiezui, egzistuoja ir kitokios bemolio versijos:pusinis bemolis (pažeminantis garsą ketvirčiutono),pusantrinis bemolis (pažeminantis garsą trimis ketvirčiais tono) beidvigubasis bemolis (sumažinantis natos vertę visu tonu). Pastarasis yra žymimas dviem greta parašytais bemolio simboliais (bb), kitų bemolių notacija yra nenusistovėjusi ir kinta priklausomai nuokompozitoriaus skonio ir įpročių.
Priešingos reikšmės ženklas, pustoniu padidinantis natos tono aukštį, yradiezas.
| |||||||||||||||||||
