Belzas (ukr.Белз) – miestas vakarųUkrainoje,Lvovo srityje, 12 km į vakarus nuoČervonohrado, šaliaLenkijos sienos, prie Solokijos upės. Yra geležinkelio stotis[1], keliai į Červonohradą,Rava Ruskają,Velikije Mostus. Yra krašto muziejus, biblioteka, profesinė mokykla, veikiaunitų ir stačiatikių bažnyčios. YraXVII-XVIII a. barokinis moterų vienuolynas, vyrų domininkonų vienuolynas (dabar rotušė), XVI a. katalikų bažnyčios griuvėsiai, žydų sinagogos liekanos,1606 m. laikrodžio bokštas,1906 m. varpinė.
Senovėje šioje teritorijoje gyvenokeltų, slavų gentys. Belzas šaltiniuose minimas nuo1030 m., kur rašoma, kadKijevo Rusia miestą atkovojo iš lenkų. Upės pakrantėje buvo įrengta tvirtovė.1170 m. Belzas tapoBelzo kunigaikštystės sostine.XI-XIV a. Belzas buvo vienas svarbiausiųGalicijos miestų, priklausė taiHaličui-Voluinei, taiLDK, taiLenkijai. NuoX a. mieste įsikūrė žydaikaraitai, oXIV a. –aškenaziai.1377 m. suteiktosMagdeburgo teisės.1462 m. tapoATR dalimi. XIX–XX a. pr. Belze dominavo žydai, miestas buvo svarbus judaizmo centras, greta veikė domininkonų vienuolių kompleksas. Per antrąjį pasaulinį karą daugumą žydų sunaikino naciai. 1951 m. miestas iš Lenkijos perduotasTSRS.