Belgijos mūšis arbaBelgijos kampanija buvo didesniomūšio dėl Prancūzijos epizodas, kurio metu per 18 dienų 1940 m. gegužės mėnesį Vokietijos pajėgos okupavoBelgiją, oBelgijos armija pasidavė.
1940 m. gegužės 10 d.Trečiojo Reicho karinės pajėgos įsiveržė įLiuksemburgą,Nyderlandus ir Belgiją, vykdydami operacijąFall Gelb. Sąjungininkai, vykdydami Dyle planą, bandė sustabdyti vokiečius Belgijoje, manydami, kad čia bus nukreiptas pagrindinis puolimo smūgis. Po to, kai gegužės 10-12 d. geriausios sąjungininkų armijos buvo išsiųstos į Belgiją, vokiečiai pradėjo vykdyti antrąją operacijos plano dalį –prasilaužimą perArdėnus linkLamanšo sąsiaurio. Vokietijos armija pasiekė sąsiaurį po penkių dienų ir taip apsupo sąjungininkų armijas. Vokiečiai palaipsniui spaudė apsuptas sąjungininkų pajėgas prie jūros. 1940 m. gegužės 28 d. Belgijos armija kapituliavo ir Belgijos mūšis baigėsi.
Belgijos mūšis buvo svarbus dėl pirmojo karų istorijoje tankųmūšio prie Hanuto.[1] Mūšyje taip pat panaudotas oro desantas.
Pagal oficialiąją Vokietijos istoriją per 18 dienų trukusią kampaniją Belgijos armija buvo stiprus priešininkas, o jos kariai pasižymėjo „ypatinga drąsa“.[2] Belgijos žlugimas privertė sąjungininkus pasitraukti iš kontinentinės Europos. BritųKarališkasis Laivynas evakavosi iš Belgijos uostų vykdant operacijąDynamo. Belgija liko okupuota vokiečių iki 1944–45 m. žiemos, kai ją išvadavo Vakarų sąjungininkai.
Karinės strategijos požiūriu Belgija nebuvo linkusi pasikliauti gynyba nuo Vokietijos puolimo tik palei Belgijos sieną, pratęsiantMažino liniją. Tokia gynyba būtų leidusi vokiečiams apeiti belgų gynybą iš užnugario, puolant per Nyderlandus. Ji būtų priklausiusi ir nuo prancūzų, kurie turėtų greitai permesti pajėgas į Belgiją ir paremti jos gynybą.[3]
 | Šis straipsnis apiemūšius yranebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijospapildydami šį straipsnį. |