Belgija priklausoŽemumų šalių regionui (kurį taip pat sudaro Nyderlandai ir Liuksemburgas). Taip pat Belgija priklauso ir šių trijų valstybių ekonominei sąjungai, vadinamaiBeniliuksu (nuo 1948 m.). Žemumų šalys yra tankiausiai gyvenamos Europoje, tačiau gyvenimo lygis jose labai aukštas.
Belgija – palyginti nauja valstybė, gavusi nepriklausomybę tik1830 m. Iki tol ją valdė Nyderlandai. Dabartinės jos sienos nustatytos tik1919 m.
UpėMasas dalija šalį perpus. Į šiaurę nuo jo iki jūros driekiasi derlingos lygumos, į pietus nuo šios upės einaArdėnų kalnai, kur prastose žemėse išsibarstę reti ūkeliai.
Šalies pavadinimas kildinamas nuo šiaurės galų gentiesbelgų. Jau I a. pr. m. e. minima Romos imperijos provincijaBelgijos Galija (lot.Gallia Belgica).[6]
NuoXIV a. vidurio dinastinių ryšių dėka vietos valstybėles kartu su valstybėlėmis dabartinių Nyderlandų ir Liuksemburgo teritorijose palaipsniui suvienijoBurgundijos kunigaikštystė. Taip susikūrėBurgundijos Nyderlandai. Po 1477 m. šios kunigaikštystės perėjoHabsburgų dinastijai ir čia susikūrėHabsburgų Nyderlandai. 1556 m. Habsburgų imperatoriui Karoliui V padalinus visas Habsburgų valdas, Belgijos teritorija perėjo Ispanijos atšakai. PoNyderlandų revoliucijos 1581 m., šiaurinės provincijos atsiskyrė ir suformavo Nyderlandų valstybę, tačiau dabartinės Belgijos ir Liuksemburgo teritorijos liko Ispanijos Habsburgų valdžioje. Ši valda buvo žinoma kaipIspanijos Nyderlandai arba Pietiniai Nyderlandai.1713 m. pagal Utrechto sutartį Belgijos teritorija atiteko Austrijos Habsburgams ir buvo žinoma kaipAustrijos Nyderlandai;1795 m. ją okupavo ir aneksavoPrancūzija, o1815 m. pagal Vienos kongresą ši teritorija atiteko Nyderlandams – buvo sukurtaJungtinė Nyderlandų Karalystė.
Epizodas iš Belgijos revoliucijos 1830 m.
1830 m.spalio 4 d. Belgija tapo nepriklausoma karalyste, ir 1831 m. į sostą žengė pirmasis istorijoje nepriklausomos Belgijos karaliausLeopoldas I. Šis įvykis iki šiol minimas kaip nacionalinė šventė. XIX a. Belgija tapo kolonijine valstybe ir kurį laiką turėjo savo kolonijų Afrikoje:Laisvąjį Kongą irBelgijos Kongą. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui,1914 m. į Belgiją įsiveržėVokietija, bet prasidėjo karaliausAlberto I vadovaujamas pasipriešinimo judėjimas.1919 m. pagal Versalio sutartį Belgijai atiteko Malmedi, Eupeno ir kt. teritorijos. Per Antrąjį pasaulinį karą, 1940–1944 m. Belgija vėl buvo okupuotaVokietijos. KaraliusLeopoldas III (valdė 1934–1951 m.) pasirašė kapituliacijos aktą prieš nacistinę Vokietiją, buvo jos karo belaisvis. Vokietijai pralaimėjus karą, 1944 m. jis paliko šalį.
1950 m. Leopoldas III grįžo ir tai sukėlė didžiulį gyventojų pasipiktinimą. Karalius buvo priverstas atsisakyti sosto ir jį perleisti sūnuiBoduenui. Boduenas valdė iki 1993 m., tačiau neturėjo vaikų. Jam mirus, sostą paveldėjo jo jaunesnysis brolisAlbertas II, dabartinis Belgijos karalius. Nuo1999 m. valstybė yraeuro zonos narė.
Belgija yrakonstitucinė monarchija (kartu –tautos monarchija, nes karaliaus titulas yraBelgų karalius, o neBelgijos karalius) irparlamentinė demokratija, kuri po II pasaulinio karo evoliucionavo nuo unitarinės valstybės ikifederacijos. Dviejų rūmų parlamentą sudaroSenatas irAtstovų rūmai. Senatą sudaro bendruomenių, regionų atstovai bei tiesiogiai išrinkti politikai; Atstovų rūmai renkami tiesiogiai pagal proporcinę rinkimų sistemą. Belgijoje dalyvavimas rinkimuose yra privalomas.
Federalinę vyriausybę formaliai skiria karalius, ji turi gauti Atstovų rūmų pasitikėjimą. Vyriausybei vadovaujaministras pirmininkas. Konstitucija reikalauja, kad vyriausybėje būtų vienodas skaičius olandiškai ir prancūziškai kalbančių narių. Valstybės vadovas yra karalius, tačiau faktiškai valdžia priklauso federalinei, regioninėms ir bendruomenių vyriausybėms.
Nuo 1999 m. ministru pirmininku buvoGyjus Verhofstatas (Flamandų liberalų ir demokratų partija), kuris sudarė 6 partijų Liberalų – socialdemokratų – žaliųjų koaliciją (dažnai vadinama vaivorykštės koalicija; tai pirmoji vyriausybė nuo 1958 m., kurioje nėra Krikščionių demokratų). 2003 m. rinkimuose valdančioji koalicija išlaikė savo pozicijas; sudaryta 4 partijų Liberalų – socialdemokratų koalicija.
Belgija yra susiskirsčiusi į tris kalbines bendruomenes – olandiškąją, prancūziškąją ir vokiškąją. Taip pat Belgija yra padalinta į tris administracinius regionus, kurie suskirstyti į 10 provincijų (skliausteliuose nurodomi administraciniai centrai):
Smulkiausias administracinis vienetas yra savivaldybė (komuna): 19 iš jų yra Briuselio regione, 262 – Valonijoje, ir 308 – Flandrijoje. Ir provincijos, ir savivaldybės pavaldžios atitinkamam regionui.
Bendras sienų ilgis: 1385 km. Pakrantės ilgis: 65 km. Sienų su kaimyninėmis valstybėmis ilgis:Prancūzija – 620 km,Nyderlandai – 450 km,Liuksemburgas – 148 km,Vokietija – 167 km
Didžiąją paviršiaus dalį užima lyguma. Paviršius pamažu aukštėja iš šiaurės vakarų (nuoŠiaurės jūra) į pietryčius., kur iškylaArdėnų kalnai. Lyguma daugiausia plokščia, žema (iki 180 m). Pajūryje vietomis jos aukštis žemiau jūros lygio (vadinamiejipolderiai), todėl ten, kur nėra kopų, prie jūros supilti pylimai.Maso ir jo intakoSambro slėniai skiria lygumą nuo peneplenizuoto skalūninio kristalinio Ardėnų kalnų masyvo. Ardėnų kalnai upių slėnių suskaidyti į plynaukštes. Aukščiausia viršūnė –Botranžo kalnas (Signal de Botrange) – 694 m. Pačiuose pietryčiuose yra klintinių kalvagūbrių (iki 460 m).
Didžiausios upės (Šiaurės jūros baseino):Masas ir jo intakasSambras,Šeldė ir jos intakasLisas. Upės laivybinės, žiemą neužšąla. Nuotėkį reguliuoja kanalų, šliuzų ir perpumpavimo stočių sistema.
Klimatas – vidutinių platumų, jūrinis, šiltas. Būdingi drėgni vakarų ir pietvakarių vėjai. Tolstant į žemyninę Belgijos pusę, temperatūra didėja. Ardeno regione karštos vasaros kontrastuoja su ganėtinai šaltomis žiemomis. Smarkūs lietūs prasideda būtent aukštose vietovėse. Visus metus dažni rūkai ir dulksna, o balandis ir lapkritis yra ypač lietingi mėnesiai. Briuselyje, kuris išsidėstęs pačiame Belgijos centre, temperatūros vidurkis svyruoja nuo 0 °C iki 5 °C sausį ir nuo 13 °C iki 22 °C liepą.Ostendėje, pajūryje, vidutinė temperatūra yra nuo 1-5 °C sausį ir 14-22 °C liepą. Krituliai Briuselyje pasiskirstę tolygiai, po 820 mm per metus.
Viena iš labiausiai ekonomiškai išsivysčiusių Europos valstybių. Aukštas pramonės (mašinų, elektrotechnikos, chemijos, lengvosios) ir aptarnavimo sferos lygis. Darbuotojų pasiskirstymas pagal sektorius:
Turizmas Belgijai labai svarbus. Ši šalis populiari tarp vokiečių, britų, liuksemburgiečių, prancūzų ir olandų. Britai gana dažnai lankoVakarų Flandrijos provincijoje išPirmojo pasaulinio karo išlikusius karo paminklus ir kapines. Turistai mėgsta atostogauti ir BelgijosŠiaurės jūros pakrantės kurortuose (Knoke-Heistėje,Bredenėje, De Panėje,Njivporte,Ostendėje ir kt.). Kiti regionai taip pat yra labai pamėgti lankytojų iš kitų šalių. Iš Belgijos nesunkiai galima dienai nukeliauti į kaimynines šalis (Prancūziją,Nyderlandus arbaJungtinę Karalystę). Labai populiarios kelionės įBriuselį,Haseltą,Gentą,Antverpeną bei kitus miestus. Vienas lankomiausių Belgijos miestų yraBriugė, kuris neretai laikomasŠiaurės Venecija.
Valstybės biudžetas 2009 m. siekė 183 Mlrd. eurų, o šalies pajamos buvo 163 mlrd. eurų. Tai sudarė 20 mlrd. eurų arba 6 % valstybės biudžeto deficito pagalBVP[7]. Nuo 1995 iki 2007 m. Belgijai pavyko žymiai sumažinti savo šalies skolas. 2011 m. šalies skolos siekė 361,7 mlrd. eurų arba 98 % BelgijosBVP[7].
Net 97 % belgų gyvena miestuose.[12] Gyventojų tankumas Belgijoje yra 342 žm./km² – vienas didžiausių Europoje. Palyginimui, bendrasis pasaulio gyventojų tankumas yra 42 žm./km².
Belgija turi tris oficialias kalbas –olandų,prancūzų irvokiečių. Apytiksliais apskaičiavimais, 59 % gyventojų gimtoji kalba yra olandų (dažnai vadinamaflamandų), 40 % – prancūzų. Olandiškai kalbantys žmonės susikoncentravę šiaurinėje Belgijos dalyje (Flandrijoje), o prancūziškai kalbantys – šalies pietuose (Valonijoje). Briuselis oficialiai yra dvikalbis, bet 80-85 % sostinės gyventojų kalba prancūziškai.[13][14] Iš užsienio kalbų Belgijoje populiariausia yraanglų, kuria kalba 59 % vyresnių nei 15 metų gyventojų[15].
Nors Belgijoje vartojama prancūzų kalba beveik tokia pati, kaipPrancūzijoje, tam tikrų žodyno, tarimo ir semantikos skirtumų yra. Tą patį galima pasakyti ir apie Belgijoje vartojamą olandų kalbą bei jos ryšį suOlandijoje vartojama kalba. Daugflamandų vis dar kalba olandų kalbos dialektais.Valonų kalbą, kuri iki XX amžiaus pradžios buvo pagrindinė Valonijos regiono kalba, dabar daugiausiai supranta pagyvenę žmonės ir ji vartojama tik retkarčiais. Valonijos dialektai, tarp jų irpikardų,[16] nėra naudojami viešajame gyvenime.
Tradiciškai gyventojų daugumą (75 %) sudaroRomos katalikai, bet, 2004 m. duomenimis, tik 4-8 % belgų reguliariai lanko bažnyčią. Antra didžiausia religija yraislamas, kurį praktikuoja 3-4 % gyventojų.[17][18] Daugelis Belgijos musulmonų yrasunitai ir gyvena didžiuosiuose miestuose, kaipAntverpenas,Briuselis irŠarlerua. Taip pat šalyje yra nedidelėsprotestantų,stačiatikių,anglikonų irjudėjų mažumos. Jos, kartu su keliomis nereliginėmis organizacijomis, turi oficialų statusą, kas, be kita ko, reiškia, kad dvasininkai (arba, nereliginėse organizacijose, patarėjai) gauna atlyginimą iš valstybės lėšų ir valstybinėse mokyklose, tėvų pasirinkimu, vaikai gali būti mokomi bet kurios iš oficialų statusą turinčių religijų ar pažiūrų sistemų. Nors kai kurios mažumų religijos, kaipsikhizmas irhinduizmas, dar neturi tokio statuso,budizmas jau žengia pirmuosius žingsnius link pripažinimo nereligine organizacija.[19][20]
Pasak 2005 m. apklausos, 43 % Belgijos gyventojų „tiki, kad egzistuoja Dievas“, 29 % „tiki, jog yra kokia nors dvasia arba dvasinė energija“ ir 27 % „netiki jokiais dievais, dvasiomis ar dvasinėmis energijomis“[21]. 2006 m. apklausa Flandrijos regione, kuris laikomas labiau religingu nei Valonija, atskleidė, kad 55 % regiono gyventojų laiko save religingais, bet tik 36 % tiki, kad pasaulį sukūrė Dievas[22].
Briuselio vafliai, už Belgijos ribų žinomi kaip belgiški vafliai
Belgijos kultūros apibrėžimas yra diskutuotinas, nesvarbu, kokia kalba kalba žmonės, tarp kultūrinių grupių yra žymių skirtumų:flamandų išFlandrijos irvalonų išValonijos beiBriuselio. Vis dėlto Valonų kultūros manifestas ir kai kurie Briuselio regionalistai prieštarauja tam, kad prancūzakalbiai Briuseliobelgai būtų priskiriami valonams.[23]
Daugumabelgų savo kultūrą laiko neatskiriama Europos ir Vakarų Europos dalimi. Nepaisant to, abi kultūrinės bendruomenės linkusios kurti savo individualiąją ir kolektyvinę kultūrą. Flamandų kultūra labiau siejasi su angliakalbe (kuri dominuoja moksle, profesiniame gyvenime ir žiniasklaidoje) bei su Nyderlandų kultūra. Prancūzakalbių kultūra daugiausia siejasi su Prancūzijos ir kitų šalių prancūzakalbe kultūra.
XVI a. pabaigoje šiaurinėms provincijoms atsiskyrus ir įkūrus naująprotestantišką Jungtinę septynių provincijų respubliką (dab.Nyderlandai), dabartinės Belgijos teritorijos likokatalikiškos Ispanijos valdžioje. Šiuo laikotarpiu šiaurės ir pietinių provincijų dailės kryptys stilistiškai išsiskyrė. XVII a. pirmoje pusėje suklestėjo flamandų baroko mokykla, kurios garsiausiais menininkais buvoRubensas,Antonis van Deikas,Jakobas Jordansas,Janas Breigelis Vyresnysis,Fransas Sneidersas. XIX a. pabaigoje iškilo žymus Belgijos tapytojasDžeimsas Ensoras. Reikšmingi XX a. Belgijos tapytojai – siurrealistaiRenė Magritas irPolis Delvo. Išgarsėjo „Tintino nuotykių“ komiksų kūrėjasHergé.
Belgijos literatūra praeityje buvo vientisesnė nei dabar. Dabar ji padalinta įflamandų ir prancūzakalbę literatūrą. Iki XX a. belgų rašytojai dažniausiai rašė prancūzų kalba, net jeigu buvoflamandai (ypač išBriuselio, pavyzdžiui, kaipJacques Brel), nes tuo metųprancūzų kalba Belgijos ir pasaulinėje kultūroje dominavo (žymūs rašytojai prancūzakalbiai:Suzanne Lilar,Emile Verhaeren irMaurice Maeterlinck). Kai flamandų judėjimas įgavo vis didesnę svarbą,olandų rašytojai vis labiau populiarėjoFlandrijoje ir net suvaidino svarbų vaidmenį Flamandų judėjime (tarkim,Hendrik Conscience). Šiuo metu žymūs flamandų rašytojai yraTom Lanoye irDimitri Verhulst.
Claus Hecking:Das politische System Belgiens. Leske und Budrich, Opladen 2003,ISBN 3-8100-3724-9
Frank Berge, Alexander Grasse:Belgien – Zerfall oder föderales Zukunftsmodell? Der flämisch-wallonische Konflikt und die Deutschsprachige Gemeinschaft. Leske und Budrich, Opladen 2003 (Regionalisierung in Europa, Band 3),ISBN 3-8100-3486-X
Johannes Koll (Hrsg.):Belgien. Geschichte – Politik – Kultur – Wirtschaft. Aschendorff Verlag, Münster 2007,ISBN 978-3-402-00408-1
Insa Meinen:Die Shoa in Belgien, Wissenschaftliche Buchgesellschaft, Darmstadt 2009ISBN 978-3-534-22158-5
↑Flemish Academic Eric Corijn (initiator ofCharta 91), at a colloquium regarding Brussels, on 2001-12-05, states that in Brussels there is 91% of the population speaking French at home, either alone or with another language, and there is about 20% speaking Dutch at home, either alone (9%) or with French (11%)—After ponderation, the repartition can be estimated at between 85 and 90% French-speaking, and the remaining are Dutch-speaking, corresponding to the estimations based on languages chosen in Brussels by citizens for their official documents (ID, driving licenses, weddings, birth, sex, and so on); all these statistics on language are also available at Belgian Department of Justice (for weddings, birth, sex), Department of Transport (for Driving licenses), Department of Interior (for IDs), because there are no means to knowprecisely the proportions since Belgium has abolished 'official' linguistic censuses, thus official documents on language choices can only be estimations. For a web source on this topic, see e.g.General online sources: Janssens, Rudi
↑„Belgium Market background“. British Council. Suarchyvuotasoriginalas 2007-11-22. Nuoroda tikrinta2007-05-05. „The capital Brussels, 80–85 percent French-speaking, …“—Strictly, the capital is the municipality Brussels, though the Brussels-Capital Region might be intended because of its name and also its other municipalities housing institutions typical for a capital.
↑Gordon, Raymond G., Jr., red. (2005).„Languages of Belgium“.Ethnologue: Languages of the World, 15th edition. SIL International Dallas, Texas, USA. Nuoroda tikrinta2007-05-07.{{cite web}}: CS1 priežiūra: keli vardai: redaktorių sąrašas (nuoroda)
↑Bousetta, Hassan; Gsir, Sonia; Jacobs, Dirk (2005).„Active Civic Participation of Immigrants in Belgium—Country Report prepared for the European research project POLITIS, Oldenburg“(PDF). Carl von Ossietzky University, Oldenburg IBKM. Suarchyvuotasoriginalas(PDF) 2007-06-14. Nuoroda tikrinta2007-05-08. „In many respects, the Catholic Roman Church remains in a very advantageous situation both symbolically and materially. The long and troublesome process that eventually lead to the recognition of Islam is also illustrative of the ambiguity of the relations between the BelgianState and religions. For 25 years, Islam has been maintained in an unfair position in comparison to other religions.“{{cite web}}: CS1 priežiūra: keli vardai: autorių sąrašas (nuoroda)
↑„België gaat plat op zijn buik voor China (Belgium bends over backwards for China)“(PDF) (olandų)$ 1Nr. #1455. Metro (Belgian newspaper). 2007-05-10. p. 2. Suarchyvuotasoriginalas 2007-06-14. Nuoroda tikrinta2007-05-10. „[Upon the Dalai Lama for the second time in two years canceling a visit to Belgium after being informed by the Belgian government of Government of the People's Republic of China diplomatic pressure, quote newspaper:] Uittredend Senaatsvoorzitster Anne-Marie Lizin reageert teleurgesteld: 'Gezien het belang van de vergadering waaraan u wilde deelnemen en gezien de redenen van uw beslissing, betreur ik dat ik u niet kan ontvangen in ons land, een land dat openstaat voor iedereen, ongeacht de religieuze overtuiging, en dat net een eerste stap heeft gezet in de erkenning van het'[sic] 'boeddhistische filosofie'. (Lawfully resigning at the end of the government's legislation, President of the Senat Anne-Marie Lizin reacts disappointedly: 'In view of the importance of the meeting you wanted to attend and in view of the reasons of your decision, I regret not being able to receive you in our country, a country open for everyone regardless of religious conviction, and which has just set a first step towards the recognition of the Buddhist philosophy.')“ Alternative urls:αArchyvuota kopija 2011-04-29 išWayback Machine projekto.,βArchyvuota kopija 2018-12-15 išWayback Machine projekto., pdf1.1 MB:γ(Nuoroda nebeveikia)
↑Inquiry by 'Vepec', 'Vereniging voor Promotie en Communicatie' (Organisation for Promotion and Communication), published in Knack magazine 22 November2006 p. 14 (Olandiškas terminas 'gelovig' tekste išverstas kaip „religingas“, bet tikslesnė reikšmė būtų tikėjimas į bet kokį monoteistinį dievą ir/arba kokį nors pomirtinį gyvenimą).
.svg)
