Kultūriškai Bantenas skiriasi nuo likusios Javos salos. Šiaurinė provincijos dalis, esanti prieDžakartos irJavos jūros, yra labiau urbanizuota nei pietinė dalis, kurią supaIndijos vandenynas.
1947 m. kaimuose šaliaCi Danghiyang rasti poezijos įrašaiSanskrito kalba. Įrašai kalba apie karaliaus Purnavarmano drąsą. Žlugus Tarumanagarai dėlŠrividžajos antpuolių Vakarų Java atitekoSundai. Kinų šaltinyje „Chu-fan-chi“ apie1200 m. Chou Ju-kua mini, kad Šrividžaja vis dar valdė Sumatrą, Malaką ir Vakarų Javą. Sundos uostas klestėjo, jopipirai buvo laikomi labai aukštos kokybės. Žmonės dirbo žemės ūkyje, namus statė ant medinių polių (rumah panggung). Tačiau šalį niokojo plėšikai.[2] Galėjo būti, kad kinų minimas Sundos uostas yra Bantenas.
Portugalų tyrinėtojas Tome Pires XVI mini Sundos uostus Banteną, Pontangą, Cheguidę (Cigede), Tangaramą (Tangerangas), Calapą (Sunda Kelapa) ir Chimanuką (Cimanuko upės žiotys).[3]
1527 m. atvykus portugalams ką tik priėmę islamąjaviečiai vadovaujami Sunan Gunungjati užėmė Banteną ir įkūrėBanteno sultonatą. J. de Barros teigė, kad sultonato sostinė Bantenas prilygoMalakai irMakasarui. Uostas buvo įlankos vidury. Per miesto centrą tekėjo švari laivuojama upė. Dabar upė nusekusi. Šalia buvo tvirtovė iš plytų, o centre turgaus aikštė, kurios pietinėje dalyje buvo karaliaus rūmai, o vakarinėje – mečetė.
XVII a. pradžioje Bantenas buvo svarbus prekybos centras. Uosto valdžia tuo metu rėmė ekonominę plėtrą. Bantenas valdė sritisLampunge pietinėjeSumatroje.
Atvykęolandai Bantene rado portugalus. Anglai įkūrė Bantene atstovybę, po to olandai. Po to uoste pradėjo prekiautiprancūzai irdanai. Kovoje dėl prekybos kontrolės laimėjo olandai.1601 m. olandų nugalėtas portugalų laivynas pasitraukė iš Banteno.
↑Drs. R. Soekmono (1973).Pengantar Sejarah Kebudayaan Indonesia 2, 2nd ed. Yogyakarta: Penerbit Kanisius. p. 60.
↑SJ, Adolf Heuken (1999).Sumber-sumber asli sejarah Jakarta, Jilid I: Dokumen-dokumen sejarah Jakarta sampai dengan akhir abad ke-16. Cipta Loka Caraka. p. 34.
