Tai aštunta didžiausia valstybė pagal gyventojų skaičių (165 mln. gyventojų, gyvenančių 147 570–148 460 km² teritorijoje, t. y., vos 2,3 karto didesnėje teritorijoje nei Lietuva).[7] Taip pat tai viena tankiausiai apgyvendintų valstybių.
Bangladešas –unitarinėparlamentinėkonstitucinė respublika, paremtaVestministerio sistema.Bengalai sudaro 98% visos šalies gyventojų.[1] Dominuojanti religija –islamas. Tai trečia didžiausia valstybė, kurioje musulmonai sudaro daugumą poIndonezijos irPakistano. Šalis suskirstyta į aštuonias sritis, 64 rajonus ir 495 porajonius (vadinamąsias upazilas).[8]Bangladešo karinės pajėgos – trečios pagal dydį Pietų Azijoje po Indijos ir Pakistano. Bangladešo kariuomenė aktyviai dalyvaujaJungtinių Tautų taikdarystės operacijose. Šalies ekonomika besivystanti ir viena sparčiausiai augančių.[9] Bangladeše yra radę prieglobstį daugybė nuo brutalaus persekiojimo iretninio valymoMianmare pabėgusiųrohingjų.[10] 2018 m. rohingjų pabėgėlių skaičius šioje šalyje siekė 1,1 mln.[11] Bangladešui kyla daug iššūkių, tokių kaipklimato kaitos padariniai,[12] skurdas,žemas raštingumas,[13]korupcija ir dažnos demonstracijos. Kita vertus, skaičiuojama, kad skurdo lygis šalyje susitraukė perpus, lyginant su 2011 m.[14][15] Bangladešas žinomas kaip modernių drabužių gamintojas ir eksportuotojas.
Bangladešas –1947 m. politiškai atskirta istorinioBengalijos regiono dalis. Todėl jos istorija yra visos Bengalijos istorija.
Šis regionas – vienas derlingiausių ir svarbiausiųIndijos subkontinente. Jau I tūkst. pr. m. e. čia susiformavo pirmosiosarijų valstybės:Anga,Magadha. I tūkst. pr. m. e. II pusėje ir I tūkst mūsų eroje I pusėje būtent Magadha vaidino lemiamą vaidmenį, nes iš čia kilo visą Indiją suvienijusios imperijos, tokios kaipMaurjų imperija arGuptų imperija.
Nuo VII a. formavosibengalų kalba ir identitetas. Tuo metu regione klestėjo garsios dinastijos, kurių viena,Pala dinastija, trumpam vėl tapo visos šiaurės Indijos vienytoja.
Bengaliją musulmonai užkariavo XIII a.Mogolų imperijos laikais krašte klestėjo amatai ir prekyba.XV a. pasirodė pirmieji europiečių pirkliai. Anglijos kontrolei kraštas pateko XVIII a. ir1757–1947 m. Bengalija buvoAnglijos kolonija.
Po Indijos nepriklausomybės paskelbimo1947 m. Bengalija buvo padalinta į dvi dalis.Hinduistų vyraujama vakarinė dalis tapoVakarų Bengalijos valstija, o rytinėmusulmoniška – Rytų Pakistanu (vėliau –Bangladešu).
1970 m. šalį nusiaubė masyvus ciklonas, pasiglemžęs apie pusę milijono aukų.1971 m.kovo 26 d. šalis paskelbė nepriklausomybę nuoPakistano, kuriam priklausė nuo1947 m.
Bangladešo nacionalinių parlamento rūmų vaizdas iš priekio
Bangladeše aktyviają ir pasyviają rinkimų teisę turi visi piliečiai, sulaukę 18 metų. Valstybės vadovas yraprezidentas renkamasparlamento 5 metams. Jis veikia pagal ministro pirmininko rekomendacijas. Istatymus leidžiaprezidentas ir 1 rūmųparlamentas – Nacionalinė asamblėja, kurią sudaro 315 deputatų, renkamų gyventojų 5 metams. Ji veikia pagal ministro pirmininko rekomendacijas.
Bangladešas savo diplomatijoje nuo pat nepriklausomybės1971 m. laikėsi principo „draugauti su visais, pyktis su niekuo“.[18] Dar nuoŠaltojo karo laikų buvoNeprisijungimo judėjimo dalyvė.1972 m. įstojo įTautų sandraugą. Nepaisant nesutarimų su Indija dėl valstybių sienos, Bangladešo artimiausia sąjungininke laikomaIndija.[19]. Taip pat šalis vysto draugiškus santykius suButanu,Japonija,Rusija,Maldyvais,Nepalu,Pietų Korėja irŠri Lanka. Sudėtingesni santykiai suMianmaru dėlrohingjų pabėgėlių, kurie nuo Mianmaro valdžios persekiojimų, diskriminacijos ir smurto 2017 m. masiškai bėgo į Bangladešą.[20] Taip pat priklausomai nuo vyriausybių, santykiuose suPakistanu, nuo kurio Bangladešas ir atsiskyrė, pasitaiko įtampų.
TarpLietuvos ir Bangladešo diplomatiniai santykiai užmegzti1992 m.lapkričio 2 d. Bangladešas Lietuvos nepriklausomybę pripažino1991 m.rugsėjo 7 d. Lietuvai Bangladeše atstovauja nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius, reziduojantisIndijoje, Bangladešui Lietuvoje – nepaprastoji ir įgaliotoji ambasadorė, reziduojantiLenkijoje. Lietuvoje gyvena negausi bangladešiečių bendruomenė (53 Bangladešo piliečiai).[21] Taip patVilniuje įsteigtas Bangladešo garbės konsulatas,Dakoje – Lietuvos garbės konsulatas.2018 m. surengtos dvišalės politinės konsultacijos.[22]. Pagal prekybos apimtis šalis2021 m. buvo 100-oji prekybos partnerė.[23]
Bangladešoklimatas tropinis su švelniomis žiemomis (spalio – kovo mėn.), karštomis, drėgnomis vasaromis (kovo – birželio mėn.) bei musoniniu sezonu nuo birželio iki spalio, kurio metu iškrenta didžioji dalis šalies metinių kritulių. Sausio vidutinė temperatūra 12-25 °C, balandžio (karščiausias mėnuo) – 23-34 °C. Vidutinis metinis kritulių kiekis – 2000-3000 mm[25]. Gamtos pavojai –potvyniai, potvynių bangos,tropiniai ciklonai,tornadai vyksta beveik kasmet, pridarydami daug žalos tankiai apgyvendintos šaliesinfrastruktūrai beiekonomikai.
120 km ilgioKoks Bazaro paplūdimys į pietus nuoČitagongo miesto, yra ilgiausias nenutrūkstantis pasaulio pajūrys.
Du trečdaliai šalies gyventojų dirba žemės ūkio sektoriuje.
Bangladešas yra viena iš skurdžiausių pasaulio šalių. Šalies ekonomikos pagrindas yra žemės ūkis. Auginami ryžiai,džiutas, arbata, kviečiai, cukranendrė, tabakas. Bangladešas yra didžiausias džiuto augintojas pasaulyje. Šaliai svarbi žvejybos pramonė. Bangladešas daugiausia išgauna gamtinių dujų ir nedaug naftos, anglies ir urano. Gaminama apranga, produktai iš džiuto, trąšos, arbata.
Vienas iš universitetų Bangladešo sostinėje Dakoje
Iki Bangladešo nepriklausomybės paskelbimo daugiau nei 85% gyventojų buvo neraštingi. Pradininismokslas nemokamas, vidurinis ir aukštasis mokamas. Mokomabengalų kalba. Pradinės ir vidurinės mokyklos penkiametės. Į aukštasias mokyklas mokinius rengia tarpiniaikoledžai (2 m.). Yra 6 universitetai. Veikia politechnikos(3), tekstilės, odos pramonės, medicinos institutai. Be aukštųjų mokyklų,mokslo darbą dirba daugiau nei 20 mokslo įstaigų, iš kurių svarbiausios: Atominės energijos centras, Atominės energijos naudojimožemės ūkyje tyrimo centras, Radioktyvių izotopų naudojimo medicinoje tyrimo centras, gyvulininkystės institutas (Komiloje). Bengalų kalbą ir literatūrą tiria Bengalijos akademija (įsteigta 1955 m.).Dakoje yra didžioji biblioteka,Dakos istorijos muziejus.
Skirtingai nuo Indijos ir Pakistano, kur nepriklausomai nuo vis labiau prieinamo švietimo mergaitėms išlieka tendencijos moterims vangiai dalyvauti darbo rinkoje, Bangladeše gerėjant švietimo sistemai ir prieinamumui vis daugiau moterų dalyvauja darbo rinkoje, gerėja jų socialinė padėtis.[26] Tai paaiškinama gilias ištakas turinčiu Bangladešofeministiniu judėjimu. Dar XIX a.-XX a. pr.Begum Rokeja irFaizunesa Čovdhurani kovojo prieš reikalavimą griežtai segreguoti lyčių pagrindu ir viešumoje dengti visą moters kūną. Dar šaliai esant britų kolonijai kelios moterys buvo išrinktos į asamblėją, o 1948 m. išleistas pirmasis žurnalas moterims.2008 m. moterų dalyvavimas darbo rinkoje siekė 26%.[27] Moterys dominuoja tekstilės pramonėje. Taip pat daug moterų dirba žemdirbystėje, socialinių paslaugų, sveikatos ir švietimo sferose.
2011 m. surašymo duomenimis, Bangladeše gyveno 142,3 mln, gyventojų,[28], o šalis yra aštunta didžiausia pagal gyventojų skaičių. Vis dėlto tai kuklesni skaičiai nei 2005–2007 m. skaičiavimų duomenimis (150–170 mln.) Neskaitantnykštukinių ir vieno miesto valstybių, Bangladešas yra tankiausiai apgyvendinta šalis pasaulyje,[29] o įskaitant ir nykštukines ir vieno miesto valstybes – septinta.[30]Septintajame ir aštuntajame XX amžiaus dešimtmečiuose Bangladešo populiacija augo greičiau negu bet kurios kitos valstybės ir padidėjo nuo 50 milijonų iki 90 milijonų. Iš dalies dėlkontracepcijos reklamavimo, devintajame dešimtmetyje gyventojų skaičiaus augimas sulėtėjo. Pagal 2009 m. duomenis, šalis per metus paauga maždaug 1,3 %. Augimą lėtina nemaža emigracija.[24]Vidutinė gyvenimo trukmė šalyje yra palyginti maža – 60,25 metų. Pasak 2009 m. duomenų, 14 metų ir jaunesni žmonės sudaro 34,6 % šalies populiacijos, o 65 m. ir vyresni – 4 %.[24]
Maždaug 89,7 % šalies gyventojų yramusulmonai, 9,2 % –hinduistai, 0,7 % –budistai, 0,3 % –krikščionys (daugiausiaiRomos katalikai), 0,1 % –animistai.[31] Apie 96 % musulmonų sudarosunitai, o likę yra daugiausiaišiitai. Šiitai yra daugelis etninių biharių. Nors islamas yra valstybinė Bangladešo religija, konstitucija leidžia praktikuoti ir kitas religijas.[32]Ateistų šalyje yra labai mažai.
Bangladešo lingvistinis žemėlapis
98 % Bangladešo populiacijos sudarobengalai, o likę yra daugiausiaibihariai imigrantai ir vietinių genčių atstovai. Oficiali ir plačiausiai naudojama kalba Bangladeše yrabengalų.[24]Anglų kalba yra paplitusi tarp vidurinės ir aukštesniosios klasės atstovų[33] bei aukštąjį išsilavinimą turinčių žmonių. Gentinė populiacija sudaro šiek tiek daugiau nei 1 % ir ji koncentruojasi retai gyvenamuose rytiniuose, šiauriniuose ir šiaurės vakariniuose šalies rajonuose. Vakaruose esančioseČitagongo kalvose gyvena etninės grupėsčakmai,arakaniečiai,mjanmai (magh),činai,tiperai,mru,mizo,silheti,bišnuprija ir kt. Šiaurėje, prieMeghalaja valstijos sienos gyvenagarai, o šiaurės rytuose –santaliai,mundariai,radžbanšiai ir kt.
Pagal 2001 m. surašymo duomenis, vyresnių nei 15 metų raštingumas yra 47,9 % (vyrų – 54 %, moterų – 41,4 %). 15 – 24 metų žmonių raštingumas yra kiek didesnis – apie 72 %.[34] Raštingumą didina daugybė šalyje veikiančių ir veikusių programų, iš kurių, ko gero, sėkmingiausia yra 1993 m. pradėta „Maistas už mokslą“ (angl.Food for education) programa.
Nei vienas šalies sportininkas nėra įveikęs jokios sporto šakosolimpinio normatyvo. Olimpinėse žaidynėse šalies atstovai nuo1984 m. pasirodo dėl specialių papildomų vietų varžybose.[36] Bangladešas yra daugiausia turinti gyventojų šalis, kuri niekad nelaimėjo olimpinio medalio.
Bangladešo virtuvės tradicijos glaudžiai susijusios Indijai priklausančiosVakarų Bengalijos tradicijomis. Kita vertus, pagrindinis skirtumas yra mėsos vartojimas. Musulmoniškame Bangladeše mėsos vartojimas gerokai didesnis nei Vakarų Bengale, kuriame gyvena daugiausiaihinduistai ir kurvegetarizmas yra daug labiau paplitęs.
↑Faroqi, Gofran (2012).„Kabadi“. Rinkinyje:Islam, Sirajul; Jamal, Ahmed A. (red.).Banglapedia: National Encyclopedia of Bangladesh (Second leid.). Bangladešo azijatinė bendrija.
.svg)
