Senoji Badeno teritorijos istorija neatsiejamai susijusi su Švabijos istorija. Romos laikais ši teritorija vadintaagri decumates. Vėliau įėjo įalemanų valstybę (Alemaniją, 406 m. patekofrankų valdžion. Vėliau čia klestėjoŠvabijos kunigaikštystė.
Suirus iki tol egzistavusiai Švabijos kunigaikštystei, ilgą laiką truko Švabijos susiskaldymas, kurio metu visame regione egzistavo daugybė smulkių valstybėlių. Tarp jų buvo XII a. susikūrusiBadeno markgrafystė, kuri užėmė labai nedidelę teritoriją. Pirmuoju markgrafu save vadino Hermanas II (m. 1130), kuris įsikūrė Badene apie 1100 m., tačiau tikrasis markgrafystės įkūrėjas buvo Rudolfas I (m. 1288) išZaehringenų dinastijos.
1527 m. Badeno valdančioji šeima suskilo į dvi šakas. Viena iš jų perėjo į protestantizmą ir nuolat kovojo su kita dinastine šaka. Bernhardas III (m. 1537) įvedė Badene protestantizmą, bet jo vaikaitis Pilypas II (m. 1588) atgaivino katalikybę.Trisdešimties metų karas ir karas dėl Pfalco palikimo labai nualino kraštą. 1715 m. Karolis III Vilhelmas (m. 1738) įkūrė Karslruės pilį ir pavertė ją valstybės sostine.1771 m. Badenas vėl buvo suvienytas.
1803-6 m. poŠventosios Romos imperijos panaikinimo valstybė teritoriškai labai išsiplėtė ir 1819 m. tapoBadeno didžiąja kunigaikštyste, kuri išliko suverenia valstybe iki prijungimo prieVokietijos imperijos 1871 m. Jos valdyta teritorija ir sutampa su Badeno regiono istorija. Tuo metu visa Švabija buvo padalinta tarp trijų didelių valstybių, iš kurių viena buvo Badenas.
PoAntrojo pasaulinio karo, Badeno regionas buvo administraciškai padalintas. 1945 m. prancūzų karinė valdžia iš Pietinės buvusio Badeno dalies su sostineFreiburge sukūrėPietų Badeno žemę. Ši pietinė Badeno dalis jos 1947 m. konstitucijoje buvo paskelbta tikrąja Badeno teisių perėmėja. Šiaurinė Badeno dalis buvo sujungta su šiaurineViurtembergo dalimi ir įėjo į amerikiečių okupacinę zoną ir sudarėViurtembergo-Badeno žemę. Abi šios žemės tapoVakarų Vokietijos dalimis 1949 m.