Kitos reikšmės –Aukso Krantas (reikšmės).| Gvinėjos įlankos regionas Aukso krantas | |
|---|---|
 | |
| Šalis | Gana,Dramblio Kaulo Krantas |
| Tautos | Akanai |
| Valstybės | Ašanti,Denkira,Aksimas,Akvamu,Akra,Fanti ir kt. |
| Miestai | Kotosis |
 | |
| Benino civilizacijos regionai: Grūdų k.,Dramblio kaulo k.,Aukso k.,Vergų k.,Jorubalandas,Igala,Idoma,Beninas,Igbolandas,Kalabaras,Aliejaus upės,Bamendos savanos,Dualai | |
Aukso Krantas – VakarųAfrikos regionas, apimantis dabartinėsGanos pietines teritorijas irDramblio Kaulo Kranto pietrytines teritorijas. Pradžioje šiuo vardu vadinta tik siaura pajūrio juosta, kurios smėlyje randamaaukso, vėliau vardas išplėstas ir imtas naudoti taip pat šiauriau esančias teritorijas apibūdinti.
Dar gali būti vadinamasAkanalandu, kadangi visa teritorija yra apgyvendintaakanų tautų.
Teritorija išsidėstė tarp dviejų didelių Vakarų Afrikos upių, kurios formavo natūralią rytinę ir vakarinę regiono ribą. Rytuose buvoVoltos upė, už kurios prasidėjoVergų kranto regionas. Vakaruose buvoKamoė, už kurios prasidėjoDramblio kaulo krantas. Regionui būdinga Gvinėjos tropinių džiunglių ekosistema.
Pasak legendų,akanai buvo tauta, kuri atsikėlė į dabartines teritorijas žlugus senovėsGanos imperijai, kuri klestėjoSahelio ruože. Tai sudarė prielaidas pavadinti Ganą šiuo vardu, nors teritoriškai ši valstybė neturi nieko bendro su senovės Gana.
Akanų migracija galėjo vykti apie XI a., ir minimas pirmasis akanų valdovasAsaaman. Pirmiausia jie apsistojo Bonolando regione (centrinė Gana), kur susiformavo seniausia jų tautabonai (arba abronai, brongai). Ten buvo sukurta seniausia jųBono valstybė, kuri XIV a., valdantAkumfi Ameyaw I, ėmė prekiautiauksu sumosių tautomis šiaurėje. Tuo būdu valstybė labai praturtėjo. Tai buvo pirmasis Akanalando civilizacijos židinys.
Nuo XV a. buvo pastebimas akanų migravimas iš Bono tolyn į pietus ir vakarus. Šių migracijų laikais akanai išsiskaidė į atskiras tautas. Pirmiausia vyko migracijos į vakarus. Ši išeivių brongų grupė dab. Dramblio Kaulo Kranto ir Ganos pasienyje sukūrėDžiamano valstybę (1450–1895).
Migracijų į pietus, link pakrantės, metu išsiskyrė kurių svarbiausios akanų subgrupėstvi (tarp kurių buvo ir ašančiai),fante,akimai,akvapimai ir kiti. Ateiviai asimiliavo nuo seno čia gyvenusias tautas, ir tik kelete vietų pastarosios išlaikė savo pirminę kalbą ir tapatybę. Tarp jų buvoga gentis, gyvenusi pakrantėje Akros apylinkėse.
Tuo metu, kai europiečiai kūrėsi regione iš jūros pusės, pakrantėje pradėjo kurtis daugybė vietinių afrikietiškų valstybių, kurios kontroliavo vergų prekybą. Tai buvo miestai-valstybės, kurių kai kuriems pavykdavo įgyti hegemoniją.
Seniausia vietinė valstybė buvo ga tautosAkra, įkurta XV a., kuri vėliau konkuravo suEfutu,Mankesimo,Tvifo,Aseno valstybėmis visoje pakrantėje.
Aukso Krante europiečiai įsitvirtino jau XV a. Po to, kai1470 m. pakrantę atrado portugalasJoão de Santarém,1481 m.Diego d'Asambuja su 700 žmonių išsilaipino prieElminos ir pastatė Šv. Jurgio tvirtovę. Olandai įsitvirtinoMoryje (į rytus nuoKeip Kosto pilies) ir kitose vietose, o1637 m. išvijo iš regiono portugalus. Anglų nuotykių ieškotojai taip pat bandė įsikurti Aukso krante, tačiau jų fortus, išskyrus Keip Kosto pilį,1667 užėmėolandai.1672 m. susikūrė prekybininkųKarališkoji Anglijos Afrikos Kompanija (Royal African Company), kuri įsitvirtino Vakarų Afrikoje. Kompanija šalia olandų irdanų fortų pastatė arba sutvirtino savoDixcove,Sekondžio,Anomabo,Vinebos (Simpah),Akros irKeip Kosto pilies fortus. Nuo1683 iki1720 m. nedidelęGroß Friedrichsburg koloniją čia buvo įkūręs irBrandenburgas.1752 m. susikūrė nauja prekybininkų Afrikos kompanija.
Nuo XVII a. Aukso kranto istoriją labiau lėmė įvykiai šalies gilumoje ir naujos akanų migracijos. XVII a. čia įsitvirtinoDenkiros valstybė. 1690 m. ji kovojo su gretimomis valstybėmis pietuose, ypač su Tvifu ir Asenu dėl priėjimo prie jūros, ir pačioje XVII a. pabaigoje įgijo hegemoniją didelėse Akanų srityse.
Tuo pat metu iškiloAkvamu valstybė. Akvamu tauta XVII a. migravo į rytus ir įsigalėjo dideliuos pajūrio plotuose. KaraliusAnsa Sasraku (1660–1689) įgijo didžiausią hegemoniją. 1693 m. Akvamu užėmė Danų koloniją Akroje – Osu pilį. XVIII a. pradžioje Akvamu tapo didžiausia valstybe Aukso krante.
1670 m. Denkiros valdose aplinkKumasio miestą ėmė konsoliduotis dar viena tauta –Ašanti. Augant jų savimonei, 1701 m. įvyko lemiamas mūšis su Denkiros armija, kurią Ašanti laimėjo ir iškovojo nepriklausomybę. Taip jie pradėjo kurti naują imperiją, konsoliduodami visas smulkias valstybėles.
Jų užkariavimų metu pietuose atsirado dar viena valstybė –Akimas, kurios tauta kilo iš senosios Adansės valstybės. Akimai 1730 m. sutriuškino Akvamu, tačiau XVIII a. pabaigoje jie patys buvo nusiaubti Ašanti.
Denkiros, ir ypač Ašanti užkariavimų laikais dalis gyventojų bėgo į dar mažai kolonizuotas teritorijas, ypač vakaruose, kol pasiekė Komoės upę. Šie išeiviai tapo žinomi kaipanyi, ir vakariniame Akanalando farposte įkūrėSanvi,Indenės karalystes. Intensyvėjant grėsmei iš rytų, dalis anyi, vadovaujami karalienėsAbla Poku, persikėlė per Komoės upę, ir vykdė kolonizaciją dar toliau į vakarus. Jie tapo žinomi kaipbauliai.
Per XVIII a. Ašanti konsolidavus visą Akanalandą, liko keletas nepriklausomų pajūrio valstybių, kurios vėliau suvaidino lemiamą vaidmenį. Pirmiausia tai buvofante, kurie, vengdami Ašanti užkariavimo, užėmė gretimoEfutu valstybės valdovo žemes sudarė sąjungą su britais. Tuo pat metu olandai sudarė sąjungą suašančiais.
1807 m. ašančiai užėmė fante žemes. Sudarę sąjungą suga, 1811 m. jie dar kartą puolė fante ir dar kartą laimėjo. 1816 m. jie sutriuškinoAkimą irAkvapimą, įgydami hegemoniją visame pajūryje.
Tada įsikišo patys anglai. Per tris Anglų-ašančių karus (1823–1895) ašančius lydėjo labai permaininga sėkmė. Tačiau galiausiai paskutinis Ašanti valdovas buvo ištremtas įSeišelius, o visa šalis okupuota. 1874 m. įkurtaBritų Aukso Kranto kolonija.
| ||||||||||
