 | Šiam straipsniui ar jo daliaitrūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdamitinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Augustas Rei | |
|---|---|
| Gimė | 1886 m. kovo 22 d. Pilistvere,Viljandis |
| Mirė | 1963 m. kovo 29 d.(77 metai) Stokholme,Švedija |
| Veikla | teisininkas, advokatas,Estijos politinis veikėjas |
| Partija | 1919 m.Estijos socialdemokratų partija |
Augustas Rei (1886 m.kovo 22 d. Pilistvere,Viljandis –1963 m.kovo 29 d.Stokholme,Švedija) –teisininkas, advokatas,Estijos politinis veikėjas.
1904–1905 m. studijavoTartu Imperatoriaus Aleksandro aukštojoje mokykloje,1907–1911 m. studijavo teisęNovgorodo irPeterburgo universitetuose.
1905 m. revoliucijos dalyvis, buvo suimtas ir kalintas.1906 m.Taline dirbo advokatu, redagavo laikraštį „Sotsiaaldemokraat“.1912–1913 m. tarnavo armijoje.1913 m. advokatas Viljandyje.1914–1917 m. artilerijos karininkasPeterburgo fortuose.
1917 m. kovo mėn. Estijos armijos organizatorius ir karininkas, Karinio komiteto pirmininkas.1917–1919 m. vėl redagavo laikraštį „Sotsiaaldemokraat“.1918–1919 m. darbo ir socialinių reikalų ministras, ministro pirmininko pavaduotojas, švietimo ministras.
Nuo1919 m.Estijos socialdemokratų partijos pirmininkas.1919 m. Estijos Steigiamojo Seimo (Asutav Kogu) pirmininkas,1920–1937 m.I–V Seimų narys,1925 m. II Seimo pirmininkas.1927–1928 m. laikraščio „Rahva Söna“ leidėjas.
1928–1929 m.Estijos valstybės vadovas (est.Riigivanem) irMinistras Pirmininkas.1932–1933 m. užsienio reikalų ministras.1930–1934 m.Talino miesto tarybos pirmininkas.1936–1937 m. ministro padėjėjas.
1938–1940 m. Estijos pasiuntinysMaskvoje, vedė derybas suStalinu irMolotovu.1940 m.SSRS užėmus Estiją, per stebuklą išvengė arešto ir emigravo įŠvediją.
1944 m. rugsėjo mėn. Estijoje sudarytos laikinosios O. Tiefo vyriausybės užsienio reikalų ministras,1945–1963 m. ministras pirmininkas su prezidento teisėmis,1946–1949 m. Estijos nacionalinio fondo pirmininkas,1947–1963 m. Estų tautinės tarybos (parlamento tremtyje) pirmininkas.
Apdovanotas „Estijos laisvės kryžiumi“,Tartu universiteto Garbės daktaras.