Augsburgo taika –1555 m.rugsėjo 25 d.Augsburgo mieste (Vokietija) pasirašyta taikos sutartis tarp protestantųŠmalkaldų lygos ir imperatoriausKarolio V. Ja baigti nuo1531 m.Vokietijoje vykę religiniai karai.[1]
Ši sutartis faktiškai pripažino ir įteisinoliuteronų tikėjimą Šventojoje Romos imperijoje. Pagalcuius regio, eius religio (lot. „kieno valdžia, to ir tikėjimas“ arba „kieno valdžia, to ir religija“) principą regiono valdovo tikėjimas (katalikybė ar liuteronybė) tapo privalomas to regiono gyventojams. Per nustatytą laikotarpį šeimos galėjo persikelti į regioną, kuriame buvo įteisinta jų praktikuojama religija (24 straipsnis). Nurodyta, kad dvasininkas, pakeitęs tikėjimą, turi netekti bažnytinių pareigų
Nors pagal Augsburgo taiką gana sėkmingai sumažinta trintis imperijoje ir padidinta religinė tolerancija, tačiau kai kurie svarbūs dalykai liko neišspręsti. Pagal šią sutartį nebuvo garantuojamosanabaptistų beikalvinistų teisės, todėl daugelisprotestantų grupių, gyvenusių liuteronų kunigaikščių žemėse galėjo būti kaltinamierezija (17 straipsnis: „Tačiau visi, kurie nepriklauso dviem aukščiau paminėtoms religijoms, nėra įtraukiami į šią taiką, bet yra visiškai nuo jos atribojami“). Tolerancija kalvinistams oficialiai nebuvo taikoma ikiVestfalijos taikos, sudarytos 1648 m.
Susiedama religinį susiskaldymą su politiniu, Augsburgo taika užfiksavo mažų valstybėlių rinkinį, išlikusį Vokietijoje iki pat XIX a.
