Augsburgas – miestasVokietijoje, pietvakariųBavarijoje, Lecho ir Vertacho upių santakoje. PoTryro Augsburgas yra seniausias Vokietijos miestas.Švabijos apskrities sostinė, trečias pagal dydį Bavarijos miestas, svarbus ekonomikos ir transporto centras. Per miestą einaMiuncheną irŠtutgartą jungiantys geležinkelis ir automobilių kelias. Išplėtota transporto priemonių, lėktuvų variklių, metalo apdirbimo, chemijos, elekrotechnikos, poligrafijos, tekstilės pramonė. Veikia1970 m. įkurtas universitetas, yra dvi meno galerijos, keli muziejai, zoologijos ir botanikos sodai, vykstaV. A. Mocarto muzikos festivaliai.[1]
XV-XVII a sukurta Augsburgo kanalų, vandens bokštų ir hidraulinių mechanizmų sistema 2019 m. buvo UNESCO pripažinta kaip pasaulio paveldo objektas[2].
Augsburgas išaugo iš15 m. įkurtos romėnų kariuomenės stovyklosAugusta Vindelicorum. Nuo VI a. vyskupystės centras,955 m. apgultas vengrų,1276 m.kovo 9 d. gavo laisvojo miesto teises. Miesto didžiausio klestėjimo laikotarpis –XV –XVI a. Nuo1468 m. žymus knygų spausdinimo centras.1530 m. Augsburge buvo paskelbtas svarbiausiasevangelikų liuteronų dokumentas –Augsburgo išpažinimas. Po jo paskelbimo prasidėję religiniai karai, baigėsi1555 m. Augsburge sudarytareliginė taika. Miestas stipriai nukentėjo perTrisdešimties metų karą – gyventojų sumažėjo nuo 45 000 iki 16 000.1805 m.Bratislavos (Presburgo) sutartimi neteko nepriklausomybės ir1806 m. atiteko Bavarijai.
Augsburge išliko daug įvairių laikotarpių ir stilių architektūros paminklų, tarp jų:
- romaninė gotikinė Katedra (pradėta statyti994 m.)
- gotikinė Šv. Maurikijaus bažnyčia (XI a.)
- Šv. Onos bažnyčia (pradėta1321 m., vėliau padidinta vėlyvosios gotikos stiliumi)
- manieristinio stiliaus Rotušė, su vadinamąja Auksine sale (1615–1620)
- manieristinis Fugerių gyvenamasis namas ir koplyčia (1512–1515)
- Arsenalas (1605–1607)
- Dominikonų bažnyčia (1512–1515 m.)
- Kepėjų ir audėjų cechų namai
- Trys vėlyvojo renesanso fontanai
PoAntrojo pasaulinio karo Augsburge ir jo apylinkėse apsigyveno daug lietuvių karo pabėgėlių, veikė daug jų visuomeninių organizacijų. Augsburgas tapo lietuvių pabėgėlių kultūros centru. Augsburgo stovyklose veikė lietuvių vaikų darželiai, pradžios mokyklos,Augsburgo lietuvių gimnazija, technikos mokykla, automechanikų, elektrikų, žemės ūkio, užsienio kalbų ir kiti kursai, dailės studija suaugusiesiems.
