Šis straipsnis apie gyvųjų organizmų grupę. Apie kaimą Vilkaviškio rajone skaitykite straipsnyjeAugalai (Didvyžiai).
Augalai,augalų karalystė (Plantae) – didelė gyvųjųorganizmų grupė, kuriai priklauso tokie plačiai paplitę organizmai kaipmedžiai,krūmai,puskrūmiai,krūmokšniai,lianos,žolės, dažnai turintysžiedą, vadinamągėle. Augalai yraeukariotai, t. y. turintys tikrąjįbranduolį organizmai.
Augalus tiria daug mokslų: bendrosiosbotanikos, augalųanatomijos, augalųfiziologijos, augalų sistematikos. Yra specialieji mokslai skirti tik vienai augalų grupei tirti, pavyzdžiui,dendrologija tiria tik sumedėjusius augalus (medžius, krūmus),briologija –samanas ir kt.
Augalų karalystės dalimi anksčiau buvo laikytigrybai (Fungi), kuriuos mokslo pasaulis1970 m. išskyrė į atskirą grybųkaralystę.
Ilgą laiką, kol Žemėje dar nebuvodeguonies irozono sluoksnio, pirmykščiai organizmai galėjo vystytis tik gilesniame jūrų vandenyje, storo vandens sluoksnio saugomi nuo kenksmingos kosminės spinduliuotės. Kai kurie organizmai įgavo žaliochlorofilo ir ėmė vykdytifotosintezę. Tai buvo labai reikšmingas įvykis, nesatmosferoje ėmė kauptis deguonis, pradėjo formuotis irozono sluoksnis.
Susidarė sąlygos aukščiau išnirti ir jūrų organizmams. Apgyvenę seklias pakrantes, organizmai pamažu kėlėsi į sausumą. Prieš 470 milijonų metų[3] į sausumą išsikėlę daugialąsčiaidumbliai davė pradžią dar belapiamsstuomeniniams augalams –psilofitams. Tai buvo nedideli žalieji augalai, dar neturintyslapų,šaknų ir buvo tarsi išsišakojusios ašys, tačiau savo sandara labiau išsivystę nei dumbliai. Buvo išsivystęs jų dengiamasis audinys – odelė ir apytakiniai audiniai –mediena beikarniena. Psilofitai dauginosisporomis.
Prieš 300 mln. metų iš psilofitų atsirado sporiniai induočiai, kurie jau turėjostiebus,lapus iršaknis. Šiltas ir drėgnasklimatas buvo palankus augti ir daugintispaparčiams,asiūkliams beipataisams. Vėliau Žemėje pasidarė sausiau ir šalčiau, sporiniai induočiai ėmė nykti, atsirado primityviųplikasėklių augalų. Kai klimatas pasidarė dar atšiauresnis, senieji plikasėkliai pamažu išnyko, juos pakeitė tobulesni augalai – senoviniaispygliuočiai. Paskui vietoje jų atsirado dabartiniai plikasėkliai –pušys,eglės, kėniai. Galiausiai atsiradogaubtasėkliai (žiediniai) augalai. Jie – labiausiai prisitaikę gyventi sausumoje augalai. Šie augalai greitai paplito visoje Žemėje ir auga jau daugiau kaip 60 mln. metų.
Šiuo metu augalai yra esminisvandens apytakos ir kitų biogeocheminių ciklų elementas.
Augalų įvairovę sąlygoja skirtingos gyvenamosios vietos, prie kurių kiekvienas augalas yra pripratęs. Jų protėviai tūkstančius metų buvo priklausomi nuo kurios nors vietos ir turėjo pakankamai laiko prie jos prisiderinti ir taip ištobulinti gyvenimo ritmą, trukmę, formą, kad galėtų sėkmingai daugintis. Augalai turi jo rūšiai būdingągenetinę programą, lemiančią jo amžių, dydį, išvaizdą. Savo gimtinėje iki kelių metrų aukščio išaugantysmedžiai arkrūmai, patekę į visai skirtingą aplinką, tampa visai mažučiai, beveik nebrandinavaisių.
- auga tiesiai aukštyn
- vyniojasi arba lipa
- šliaužia arba plėtojasi
- auga užsikabinus už kitų augalų, sienų ar pan.
Augalų amžius yra labai įvairus. Būna vienamečiai, dvimečiai, daugiamečiai. Išliekažoliniai arba sumedėja (medžiai,krūmai,puskrūmiai).
- Vienamečiai ir dvimečiai augalai per vienerius ar dvejus metus išdygsta, užauga, peržydi, užmezga vaisius ir subrandinasėklas. Išpildę savo paskirtį jie miršta.
- Daugiamečiai augalai"
- Nuo pernelyg gausausvandens garinimo kai kurie augalai apsisaugo morfologinėmis adaptacijomis: vieni turi pūkelius, kiti – lapus dengiantį vaškingąsidabrinę armelsvaižalios spalvos sluoksnelį.
- Dalis unksmėje augančių augalų ieškodami šviesos paliko žemę ir persikėlė ant medžių šakų, kai kurie pavirtolianomis, kad galėtų pasiekti medžių viršūnes. Kai kas išsiugdė milžiniškus šviesą gaudančius lapus.
- Nuosausros apsisaugoti augalai „įsigijo“vandens saugyklas – storus drėgmę kaupiančius lapus (pvz.,šilokai),stiebus (pvz.,kaktusai,baobabai),šaknis, taip pat – svogūnėlius (pvz.,tulpės).
- Nuo deguonies stygiaus užpelkėjusiose dirvožemiuose augalai apsisaugo kvėpuojamosiomis šaknimis, kurios kyšo žemės paviršiuje.
Skirtingi mokslo šaltiniai skelbia skirtingus augalų (Plantae) karalystėsrūšių skaičius, bet manoma kad vien tik augančių sausumoje, pasaulyje yra daugiau nei 450 000 rūšių[4]
AnotKarališkųjų botanikos sodų,induočių (Tracheophyta)grupėje yra žinoma apie 391 000 rūšių, iš kurių apie 369 000 rūšių arba 94 procentai sudaromagnolijūnai (Magnoliophyta). Panašius skaičius skelbiaEncyclopædia Britannica – 390 900 rūšių yra žinomos[5].
Tarptautinė raudonoji knyga skelbia, kad2014 m. duomenimis, buvo identifikuotos 307 674 rūšys, o žemiau augalų rūšių kiekis pagal pagrindines augalų grupes:[6]
- Chlorophyta(Reichenbach, 1834) –žaliadumblių, 4 242.
- Rhodophyta(Wettstein, 1922) –raudondumblių, 6 144.
- Bryophyte –samanų, 16 236.
- PteridophyteSchimp., 1879 –šertvūnų, 12 000.
- GymnospermaePrantl, 1831 –plikasėklių, 1 052.
- Magnoliopsida –magnolijūnų, 268 000.
Tarp 1750 ir 2000 metų arba 250 metų laikotarpyje,išnyko 571 augalų rūšis – tai dvigubai daugiau rūšių, nei per šį laikotarpį kartu paėmus išnykusiasvarliagyvių,paukščių,žinduolių rūšis[7][8][9][10]. Per metus atrandama ir aprašoma apie 2 000 naujų rūšių, bet dažnai jos jau yra netoli išnykimo ribos[11]
Aristotelis visus gyvus organizmus skirstė į:
- Augalus, kurie paprastai nejuda ir neturi jutimo organų
- Gyvūnus
Karlo Linėjaus sistemoje šios grupės tapo:
Šiuo metu augalai skirstomi į dvi pagrindines grupes:
Plikasėkliai (Gymnospermae)
Gaubtasėkliai
- ↑bioexplorer.net /Types of Plants: The Four Major Classifications of Plants | Last Updated: May 19, 2019
- ↑coursehero.com /Major Plant Groups
- ↑newscientist.com /First land plants plunged Earth into ice age, By Michael Marshall | 1 February 2012
- ↑harvard.edu /Estimated number of species of land plants
- ↑britannica.com /Plant
- ↑iucnredlist.org /Estimated Number of described species | Last Updated: 13 November 2014
- ↑nature.com /World’s largest plant survey reveals alarming extinction rate, byHeidi Ledford | 10 June 2019
- ↑sciencemag.org /Twice as many plants have gone extinct than birds, mammals, and amphibians combined, By Erik Stokstad | Jun 10, 2019
- ↑smithsonianmag.com /Plant Species Have Been Disappearing 500 Times Faster Than Normal, Thanks to Humans, By Maddie Burakoff | June 11, 2019
- ↑theguardian.com /‘Frightening’ number of plant extinctions found in global survey (Study shows 571 species wiped out, and scientists say figure is likely to be big underestimate), by Damian Carrington Environment editor | 10 Jun 2019
- ↑mongabay.com /How many plant species are there in the world? Scientists now have an answer, by Shreya Dasgupta | 12 May 2016]
_version_2.png)
