Astis (it.Asti) –miestas Italijoje,Pjemonte,Asčio provincijos sostinė. Jis yra apie 55 km į rytus nuo nuoTurino,Tanaro upės slėnyje.
Asčio apylinkėse žmonės gyveno nuo neolito laikų. Iki romėnų užkariavimo 174 m. pr. m. e. čia gyveno ligūrų ir statielių gentys. PavadinimasAstis tikriausiai kilės iš senovės keltų žodžio kalva.
124 m. pr. m. e. romėnai čia pastatė įtvirtintą stovyklą, kuri vėliau tapo miestu, vadinamu Hasta. 89 m. pr. m. e. miestas gavo kolonijos statusą, o 49 m. pr. m. e. tapo munipacilitetu. Astis buvo svarbus miestas, kur stovėjo Augusto Regio IX legionas, nes jis buvo prie upės Via Fulvia kelyje išDerthona (Tortona) įAugusta Taurinorum (Turinas). Kiti keliai jungė miestą su Alpių perėjomis.
Miestas taip pat buvo svarbus byrant Romos imperijai.402 m.vizigotai įsiveržė į Šiaurės Italiją ir patraukė Milano, kuris tuo metu buvo imperijos sostinė, link. Jaunasis imperatoriusHonorijus, nesulaukęs žadėto pastiprinimo, ketino bėgti įArlį Galijoje. Tačiau gotų kavaleriją užkirto kelią per Alpes, tad imperatorius apsistojo Hastoje, kol atvyks pastiprinimas. Vizigotai apgulė miestą iki kovo, kai atvyko generolas Stilichas nuoReino ir sumušė gotus Polencijos mūšyje. Tačiau vėliau miestas buvo nusiaubtas barbarų ir nukentėjo ekonomiškai.
VI a. tai buvo viena iš lombardų kunigaikštysčių sostinė. Ši kunigaikštystė tęsėsi iki Pajūrio Alpių. Toks jos plotas išliko ir774 m. frankams užėmus Lombardų karalystę.
Vėliau Astį valdė vyskupai. Svarbiausi iš jų buvo Audax (904-926 m.) ir Bruningus (937-966 m.), kuris perkėlė vyskupystės centrą į Senąją pilį Astyje, kur jis išliko iki1409 m. Vyskupystė išliko svarbi iki XI a., kai Pietro II gavo daug privilegijų išimperatoriaus Henriko II. Antroje amžiaus pusėje vyskupas Otas bandė atsispirti galingos grafienės Adelaidės Suzietės užmačios, nuo kurios miestas kelis kartus nukentėjo. Valdant Otui pirmąkart paminėta komūna ir konsulai-magistrai (1095 m.), tad Astis yra pirmas miestas-respublika Europoje.
Imperatorius Konradas II suteikė miestui privilegiją kalti savas monetas1140 m. Tačiau, kai komūna pradėjo užimti vyskupo ir vietinių didikų žemes, šie kreipėsi į imperatoriųFrydrichą Barbarosą, kuris užėmė ir suidegino miestą1155 m. vasarį po trumpos apgulties. Po to miestas prisijungė prie Lombardijos lygos {1169 m.}, bet vėl buvo nugalėtas1174 m. Nepaisant to, po Konstancos taikos1183 m., miestas gavo daugiau privilegijų.
XIII a. buvo Asčio ekonominio ir meninio klestėjimo laikai, kuriuos trumpam apniaukdavo karai suAlba,Alesandrija, Savoja, Milanu (kuris apgulė miestą 1230 m.) ir Montferrat ir Saluco markizais. Miestas ypač bandė užimti kelius, einančius į šiaurę nuo Ligūrijos uostų. Astis rėmė imperatoriųFrydrichą II per jo karus Italijoje. Astį nugalėjo Alesandrijos gvelfai Kvatordijo ir Klamandranos mūšiuose, bet su Genujos pagalba miestas greitai atsigavo. Po Frydricho mirties prasidėjo arši kova su Tomu II Savojiečiu, kuris buvo nugalėtas Montebruno mūšyje1255 m.vasario 23 d., bet būdamas nelaisvėje įsakė suimti Asčio pirklius Savojoje ir Prancūzijoje. Tai rodo, kad Asčio kaimynus neramino išaugusi miesto galia, nes Astis buvo užėmęs Albą, valdėKjerį ir Turiną.
Esant tokiai padėčiai įsikišo Neapolio karaliusKarolis I Anžu, galingiausias žmogus Italijoje. Po partizaninių veiksmų Astis sudarė sąjungą su Pavija, Genuja, Viljamu VII, Montferrat markizu. Astis pralaimėjo Kasano mūšį1274 m., bet nugalėjo Karolį1275 m.gruodžio 12 d. Rokavionės mūšyje ir užbaigė Anžu užkariavimus Pjemonte. Po to, kai buvo nugalėtas Viljamas VII amžiaus pabaigoje, Astis tapo galingiausiu Pjemonto miestu. Tačiau vidinė nesantaika dėl prekybos ir bankininkystės kontrolės draskė miestą. Viena iš frakcijų, vadovaujama bankininkų Solaro šeimos atidavė miestą1314 m. Robertui Neapoliečiui. Respublika nustojo egzistuori.1339 m. gibelinai išvijo Solaro šeimą iš miesto.1342 m. Solarai grįžo su Milano Viskončių parama. Viskončiai pastatė tvirtovę ir antrą sieną ginti išsiplėtusį miestą.1345 m. Gamenarijo mūšyje Asčio gibelinai padedami Montferrat išvijo Neapolio karius. Montferrat markizas Jonas valdė Astį iki1372 m., o vėliau pasidavė Viskončiams, kurie atidavė miestą Orleano kunigaikščiui.
Neskaitant trumpų Viskončių, Montferrat ir Sforcų valdymų, Astis priklausė Valua ir greitai atiteko Prancūzijos karaliui. Situacija pasikeitė XVI a. pradžioje karuose tarp Prancūzijos karaliausPranciškaus I ir imperatoriausKarolio V. 1526 m. miestą nesėkmingai apgulė Karolio samdiniai. Kambrų sutartis atidavė Astį imperatoriui, kuris jė perleido Karoliui de Lanojui, po kurio mirties miestas tapo Beatričės Portugalės kraičiu. Ji ištekėjo už Karolio III Savojiečio.
Astis tapo viena iš tvirtovių vėlesniuose Savojos karuose. Kai jį apgulė ispanai1616 m., miestą gynė pats kunigaikštis Karolis Emanuelis.1630–1631 m. miestą nusiaubė maras. Vėliau miestą užėmė ispanai, bet1643 m. Savoja atgavo Astį.1650 m. ispanai nesėkmingai apgulė Astį. PerIspanijos įpėdinystės karą1703 m. Prancūzija užėmė miestą, kurį Savoja atgavo1705 m. Prancūzų kariai vieneriems metams užėmė miestą1745 m.
1797 m. Astis nepatenkintas karais ir skurdu sukilo prieš Savoją.Liepos 28 d. buvo paskelbta Asčio respublika. Tačiau ji buvo panaikinta po dviejų dienų. Revoliucionierių vadams įvykdytos mirties bausmės. Kitais metais savojiečius išvijo generolo Montrichard vadovaujami prancūzai, užėmę Pjemontą. Išvyti prancūzai grįžo poMarengo mūšio1800 m. prie Alesandrijos. Napoleonas lankėsi Astyje1805 m., bet buvo sutiktas šaltai. Miestas tapo |Morengo departamento dalimi. Sugrįžus savojiečiams, jie valdė iki1861 m., kai Italija buvo suvienyta.
