Astenosfera (gr.asthenes – 'silpnas',sphaira – 'rutulys') –elastingaŽemės geosfera, slūgsanti politosfera.[1] Šis sluoksnis išskiriamas pagal jo fizikines savybes – mažesnį klampumą. Pagal medžiaginę sudėtį, astenosfera apima viršutinėsmantijos viršutinę dalį ir pereinamąjį sluoksnį.[reikalingas šaltinis]
Jos viršutinė riba pokontinentais (žemynais kartu su jųšelfais) stipriai varijuoja ir yra apie 100−200 km žemiaujūros lygio (25−30 km po tektoniniais lūžiais, 400-500 km po skydais), po vandenyno dugnu apie 50−100 km, apatinė riba – 660−670 km gylyje.
Astenosferos medžiagos tankis ir klampumas mažesnis negu aukščiau ir žemiau esančių sluoksnių, mažesnis ir skersinių seisminių bangų sklidimo greitis (išilginių bangų greitis 7,8–8,2 km/s). Astenosferoje vyksta relaksacija, lėtas horizontalus medžiagos masių judėjimas sukeliantis tektoninius procesus, glūdi vulkaninės veiklos židiniai. Astenosferos buvimą numatėJAV geologas Dž. Barelis (1914), įrodė B. Gutenbergas (1926).