Astana (kaz.Астана,[2], 2019–2022 m.Nur Sultanas,Нұр-Сұлтан, 1992–1998 m.Akmola,Ақмола, 1961–1992 m.Celinogradas,Целиноград)[3] –Kazachstano sostinė.[4] Tai antrasis pagal dydį Kazachstano miestas poAlmatos. Sostinė įsikūrusi šalies šiaurėje, abipusIšimo upės. Administraciškai miestas suskirstytas į keturis rajonus.
Astanoje yra įsikūrusi Eurazijos Ekonominės Sąjungos būstinė,[5] veikia tarptautinis oro uostas.
Miesto plotas – 797,33 km² (po to, kai 2017 m. vasario 7 d. prie miesto buvo prijungta 87,19 km² Akmolos srities teritorija be gyvenviečių).[6]
Miestas išsidėstęs stepinėje lygumoje, ant Išimo upės krantų. Upės miestas dalinamas į dvi dalis – kairįjį ir dešinįjį krantą. Be Išimo mieste teka jo nedideli intakai Sarybulakas ir Akbulakas. 25-30 km aplink miestą yra daugybė gėlųjų ir sūriųjų ežerų.
Miesto klimatas ryškiai kontinentinis. Vasara karšta ir sausa, žiema ilga ir šalta. Vidutinė metinė temperatūra yra 3,1 °C. Per metus iškrenta 300 mm kritulių. Vidutinė vasaros temperatūra yra apie 20 °C, o žiemos −15 °C, tačiau neretai vasarą temperatūra gali pakilti virš 40 °C, o žiemą spustelėti iki −50 °C šaltis, nes žiemą miestą gali pasiekti Sibiro šalčiai, o vasarą – karštos Vidurinės Azijos oro masės. Dėl nelabai palankių žmonėms klimato sąlygų viduryje neretai sausos ir vėjuotos stepės mieste vykdomas didelio masto projektas apsodinti miestą žaliąja juosta – medžiais ir kitais sodiniais.
Astana yra supama Akmolinsko srities ir ribojasi su trimis šios srities rajonais (Celinogrado, Šortando ir Aršalo). Dėl miesto teritorijos plėtimo Akmolos srities Celinogrado rajonas miesto buvo padalintas į du fragmentus.
2018 m. kovo 16 d. iš dalies Almatos ir Saryarko rajonų buvo sukurtas ketvirtasis Baikonūro rajonas.
Miestas įkurtas1824 m. kaip tvirtovėAkmolinskas.1832 m. gavo miesto teises. Tapo kazachų stepių prekybiniu centru ir karavanų, einančių išTaškento irBucharos į europinę Rusijos imperijos dalį, susirinkimų vieta. Nuo1868 m. apskrities centras.1918 m. sausio mėn. įsigalėjo tarybų valdžia.1918 m. birželio –1919 m. lapkričio mėn. valdėbaltagvardiečiai. Nuo1920 m. priklauso Kazachijai.1929 m. geležinkeliu sujungta suPetropavlovsku,1931 m. suKaraganda.1935–1958 m. apie 10 km nuo miesto veikė Akmolinsko lageris, kurį pastatė represuotųRaudonosios armijos kariškių žmonos.
Nuo1954 m. Akmolinskas – pagrindinis plėšinių įsavinimo centras.1960 m. miestas pervadintasCelinogradu („plėšinių miestas“ – sąsaja suN. Chruščiovo politine programa auginti grūdines kultūras Šiaurės Kazachijos stepėse). Nuo1965 m. – srities centras. Kazachijai tapus nepriklausoma, miestui sugrąžintas senasis pavadinimas, vėliau sugrąžinta kazachiška formaAkmola (pažodžiui: „Balti Kapai“).1998 m. gruodį į šį miestą perkelta šalies sostinė[7] ir suteiktas pavadinimas –Astana, reiškiantis „sostinė“. 2019 m. kovąNursultanui Nazarbajevui pasitraukus iš prezidento posto, naujasis prezidentasKasymas Tokajevas pateikė siūlymą Nazarbajevo garbei pervadinti miestą įNur Sultaną. Siūlymą svarstė ir jam pritarė šalies parlamentas, tokiu sprendimu nuo2019 m.kovo 20 d. oficialiai pervadindamas Astaną į Nur Sultaną.[8]2022 m.rugsėjo 13 d. miestui sugrąžintas Astanos pavadinimas.[9]
Svarbus geležinkelio mazgas, yra tarptautinis oro uostas. Nuo1997 m. veikialaisvoji ekonominė zona, išvystyta žemės ūkio mašinų, siurblių gamyba, juodoji metalurgija, statybinių medžiagų (keramzitbetonio dirbinių, termoizoliacinių plokščių, keramikos), baldų, stiklo, lengvoji, maisto, poligrafijos pramonė.
Pagal 2009 m. gyventojų surašymą tik 36 proc. miesto gyventojų yra gimę Astanoje. Didžiąją dalį gyventojų sudaro migrantai iš kitų Kazachstano regionų, 19,4 % jų sudarėAkmolos srities gyventojai, 7,4 % Pietų Kazachstano, po 6,3 % Karagandos ir Kostanajaus sričių gyventojai.
Astanoje veikia Eurazijos, agrarinis universitetai, medicinos, muzikos akademijos, 5 privačios aukštosios mokyklos. Yra Kazachų muzikinis dramos, operos ir baleto, rusų dramos teatrai, filharmonija, S. Seifulino literatūrinis, istorijos ir kraštotyros, šiuolaikinio meno, nacionalinis muziejai.
IkiXX a. vidurio miestas buvo stačiakampio plano, vyravo mediniai ir moliniai pastatai. Nuo1954 m. pradėta statyti daugiabučius gyvenamuosius namus.1998 m. parengtas Astanos bendrasis planas (japonų architektas K. Kurokava). Statomi daugiabučiai gyvenamieji namai, valstybės valdymo, mokslo, mokymo ir kultūros įstaigos, bankai, biurai, viešbučiai, sporto ir poilsio kompleksai.[11] Astanoje dirbtinės stepės apsuptas stovi 62 m aukščio pastatas – Taikos ir sutarimo rūmai (arba Taikos piramidė),N. Nazarbajevo inicijuotas religijų dialogo centras (architektas –Normanas Fosteris).
↑COMMONWEALTH OF INDEPENDENT STATES: HISTORY AND ECONOMIC DEVELOPMENT. In: Thomas M. Leonard (ed.).Encyclopedia of the Developing World. Vol.1. Routledge, P.379.
↑[http://adilet.zan.kz/rus/docs/P1800000131 Об установлении границ районов города Астаны – столицы Республики Казахстан. Постановление Правительства Республики Казахстан от 16 марта 2018 года № 131.
.svg)
.svg)
