Asirija (akad.Aššur;aramėj.אתור/ܐܬܘܪ, Aṯûr;hebr. אשור, Aššûr) – senovinis regionasTigro irEufrato auštupyje.[1] Dar žinomas kaipŠiaurės Mesopotamija. Regionas pavadintas vienos iš svarbiausių jo tautų –asirų vardu. Iš šio regiono kilo keletas garsių senovės pasaulio imperijų. Tarp jų buvoSenoji,Vidurinė,Naujoji Asirijos karalystės,Mitanija.
Senovėsšumerų tekstuose III tūkst. pr. m. e. Šiaurinė Mesopotamija buvo vadinama žodžiuSubar (Su-bir4/Subar/Šubur), terminu, kuris pateko įakadų kalbą kaipSubartu (Šubartum/Subartum/ina Šú-ba-ri).Akadai Subartu laikė vienu iš keturių „išorinių“ pasaulių, kuris buvo į šiaurę nuo jų. Šis pavadinimas aptinkamas XIV a. pr. m. e. Egipto tekstuose ir galutinai nunykoNaujojoje Babilonijoje I tūkst. pr. m. e.
Nuo II tūkst. pr. m. e. dėl regione suklestėjusiosAsirijos karalystės, visas regionas vis dažniau buvo vadinamas pagrindinio asirų miesto ir sostinės –Ašūro (ak.:Aššūrāyu,aramėj.: אתור Aṯur,hebr. אַשּׁוּר =Aššûr) pavadinimu. Šį regiono pavadinimą perėmė senovės persai, kurie jį vadinoAthura. Šiauriniai regiono kaimynaiarmėnai Asiriją vadinoAruastanu.Sasanidų laikais regionas buvo žinomas kaipAsuristanas.
PoAleksandro užkariavimų graikai naudojo regionui pavadinimą Asirija, tačiau neretai numesdavo pirmąją raidę. Todėl regionas dar buvo žinomas kaipSirija. Platesne prasme Sirija apėmė ir visą Viduržemio jūros rytinį pajūrį, ir būtent jam vėliau prigijo Sirijos terminas. Romėnai šiaurinę Mesopotamiją vadino Asirija.
Po arabų užkariavimo VII a. regionas ilgainiui pradėtas vadintiDžazira.
Vakaruose Asirija siekėsi suIstorine Sirija, tačiau riba tarp šių dviejų regionų buvo neaiški, o traktavimas kito priklausomai nuo laikotarpio.
Asirija nei geografiškai, nei kultūriškai nebuvo vieninga. Ją sudarė paskiri derlingi upių slėniai, tarp kurių buvo mažiau derlingos teritorijos. Tigro baseine svarbiausi tokie subregionai buvoMarga (Aukštutiname Zabe), Beth Garmajus (Žemutiniame Zabe),Adiabena (tarp abiejų Zabų),Tirhanas (Ašūro regione),Hulvanas (Dijalos regione).Chabūro baseine buvoTurabdinas irArbajistanas,Balicho baseinas vadintasOsroena. Vakariausiai buvo aukštutinio Eufrato slėnis, kuris paprastai priskiriamas Istorinei Sirijai.
Šiaurės Mesopotamija buvo vienas svarbiausių Neolito židinių. Čia klestėjoHalafo irHasuno-Samaros kultūros. Asirijos karaliai buvo sukūrę galingą imperiją trejais istorijos periodais. Tai Senoji, Vidurinė Ir Naujoji Asirų karalystė. Galingiausia ir labiausiai žinoma Naujoji Asirijos karalystė911-612 m. pr. m. e.
Churitų kontroliuojamas regionas apie XXIII a. pr. m. e. (violetinis)
Manoma, kad bronzos amžiuje regionas buvo apgyvendintassemitų tautų, tačiau nuo III tūkst. pabaigos regione įsitvirtino ir iš aukštikalnių migravęchuritai. III tūkst. pr. m. e. II pusėje, regione susiformavo daug miestų valstybių, kurių svarbiausi buvoHaranas,Guzana,Arapha,Urkešas ir kt.
Semitiškas Ašūro miestas buvo įkurtas pačioje III tūkst. pr. m. e. pabaigoje. Pirmieji įrašai apie Ašūro valdovus pasirodė po2000 m. pr. m. e. Asirijos monarchijos įkūrimas tradiciškai priskiriamasZulilu, kuris sakoma gyveno po Bel-kap-kapu (Bel-kapkapi ar Belkabi, apie1900 m. pr. m. e.), Šalmanesero I protėviui.
XIX a. pr. m. e. visą regioną paveikė semitiškų dykumos genčiųamoritų migracijos. Amoritai tuo metu siaubė Pietų Mesopotamiją,Siriją, ir pasiekė Šiaurės Mesopotamiją. Žymiausias jų valdovas buvoŠamši-Adadas I (1813–1791 m. pr. m. e.), kuris įsitvirtinoŠeknos (Šubat-Enlil) mieste Chaburo upės slėnyje. Jis pasodino savo sūnų Išme-Daganas į gretimo miesto Ekalato (Ekallatum) sostą ir leido tęstisAnatolijos prekybai. Šamši-Adadas I taip pat nukariavoMario karalystę prie Eufrato ir pasodino kitą savo sūnų Yasmah-Adad į jos sostą. Šamši-Adadas I apėmė visą šiaurės Mesopotamiją, įskaitant ir Ašūrą, kur jis minimas karalių sąrašuose.
Išme-Daganas paveldėjo karalystę, bet Yasmah-Adadas buvo nuverstas. Naujas Mario karalius tapoHamurabio iš Babilono sąjungininku. Išme-Daganas atsakė, sudarydamas sąjungą su Babilono priešais ir kovos dėl valdžios tęsėsi dešimtmečiais.Hamurabis galiausiai nugalėjo Išme-Daganą irBabilonas užėmė Ušūrą. Šimtmečiais Asirija buvo valdoma vasalinių karalių, priklausomų nuo Babilono.
KaiSenoji Babilono karalystė krito nuokasitų, regione įsigalėjo churitų karalystėMitanija (Hanilgalbatas), kilusi iš Chaburo aukštupio. Ji nukariavo visą regioną.XV a. pr. m. e. Mitanijos karalius Sauštataras nusiaubė Ašūrą ir padarė Asiriją vasaline valstybe. Asirija mokėjo duoklę Hanilgalbatui, kol Mitanijos galia sužlugo nuohetitų spaudimo iš šiaurės vakarų ir Asirijos iš rytų.
Ašur-ubalitas I (1365–1330 m. pr. m. e.) vėl padarė Asiriją nepriklausoma ir Babilonijos sąskaita įgijo politinės galios. Tai įvyko, kai kasitų karalius, valdęs Babiloną, sutiko vesti Ašur-ubalito dukterį. Santuoka turėjo pražūtingų pasekmių, kai rūmuose buvusi kasitų grupuotė nužudė Babilono karalių ir pasodino į sostą apsimetėlį. Ašur-ubalitas išžygiavo į Babiloną atkeršyti už žentą, padarydamas karališkos kilmės Kurigalzu Babilono karaliumi.
Hanilgalbatas buvo užimtas Asiriją valdant Adad-nirariui I, kuris laiškuose hetitų valdovams save vadino „Didžiuoju karaliumi“ (Sharru rabû). Adad-nirario I įpėdinis, Šalmaneseras I (apie1300 m. pr. m. e.), atmetė Babilono politines pretenzijas, padarėKalą (Calah) savo sostine, pradėjo ekspansiją į šiaurės vakarus, daugiausia hetitų sąskaita, pasiekdamas Karchemišą ir už jo.
Tukulti-Ninurta I, Šalmanesero I sūnus ir įpėdinis, nuvertė Kadašman-Buriašą Babilone ir pats miestą valdė septynerius metus, naudodamas seną titulą „Šumero ir Akado karalius“. Po to Babilonas sukilo prieš Tukulti-Ninurtą ir vėliau netgi privertė Asiriją mokėti duoklę valdant Babilone Melišipakui II ir Marduk-apal-idinui I (kitas silpnos Asirijos periodas).
Kai hetitų imperija subyrėjo po frygų (muškiai Asirijosanaluose) antpuolių, Babilonas ir Asirija pradėjo lenktyniauti dėlŠiaurės Sirijos, anksčiau tvirtai valdytos hetitų. Asirijos karalius Ašur-reš-išis I nugalėjo Babilono Nebuchadnezarą I mūšyje, kai jų pajėgos susidūrė šiame regione.
Ašur-reš-išio sūnus Tiglath-Pileseras I gali būti laikomas pirmosios Asirijos imperijos įkūrėju.1120 m. pr. m. e. jis persikėlė per Eufratą, užėmė Karchemišą, nugalėjo muškius ir hetitų likučius (net tvirtino pasiekęsJuodąją jūrą) ir patraukė prie Viduržemio jūros ir pavergė Finikiją, kur jis medžiojo laukinius bulius. Jis dukart žygiavo į Babiloną, vadinosi „Šumero ir Akado karaliumi“, nors nesugebėjo nuversti tikrojo karaliaus. Tuo tarpu Babilone senąją kasitų dinastiją pakeitė nauja elamitų.
Po Tiglath-Pilesero I, Asirija buvo nuosmukyje apie du šimtmečius. Tai buvo silpnų ir nenusimanančių valdovų, karų suUrartu ir aramėjų klajoklių brovimosi laikotarpis.
Ilgas Asirijos silpnumo laikotarpis baigėsi911 m. pr. m. e. Adad-nirario II įžengimu į sostą. Kitas karalius Ašurnasirpalas II (883–859 m. pr. m. e.) pradėjo negailestingą ekspansiją. Po savo pergalių jis pasiekė Viduržemio jūrą be pasipriešinimo ir uždėjo mokesčiusFinikijai. Ašurnasirpalas II perkėlė sostinę į Kalhu (Nimrudas).
Ašurnasirpalo sūnaus Šalmanesero III (858–823 m. pr. m. e.) laikais Babilonija tapo vasaline valstybe. Jis kariavo su Urartu ir žygiavo prieš Sirijos valstybių sąjungą, vadovaujamą Hadadezero iš Damasko. Paskutinius kelis jo gyvenimo metus apdemdė jo vyriausio sūnaus maištas. Maištas su dideliais sunkumais buvo numalšintas Šamši-Adado V, Šalmanesero antrojo sūnaus, kuris tapo jo įpėdiniu824 m. pr. m. e.
Po to buvęs šimtmetis buvo santykinis nuosmukis, kai valdė silpnesni valdovai. Žymi išimtis buvo Adad-niraris III (810–782 m. pr. m. e.), kuris užėmėDamaską804 m. pr. m. e. priversdamasSiriją mokėti duoklę ikiSamarijos ir Edomo pietuose, ir kuris žygiavo priešmedus net gal pasiekdamasKaspijos jūrą. Imperija vėl atgimė746 m. pr. m. e., kuomet sostą užėmė Tiglath-pileseras III. Jis padarė daug pakeitimų Asirijos vyriausybėje sutvirtindamas jos saugumą ir efektyvumą.
Apmokestinęs Babiloną, žiauriai nubaudęs Urartu, nugalėjęs medus ir neo-hetitus, Tiglath-Pileseras III su savo armijom patraukė į Siriją ir komerciškai sėkmingus Finikijos uostus. Jis užėmėArpadą prieAlepo po trejų metų apgulties740 m. pr. m. e. ir užėmė Hamatą.
Valdant Sargonidų dinastijai imperija pasiekė didžiausią ekspansiją, ir jos sienos siekė Egiptą toli vakaruose ir Elamą rytuose. Sargonas taip pat pastatė naują sostinę Dur Šarukiną („Sargono Miestas“) iš duoklių, kurias asirai surinko iš pavergtų tautų, vėliau karalius Esaradonas atstatė nukariautą Babiloną ir padarė miestą savo sostine.
Po Ašur-bani-palo mirties627 m. pr. m. e. imperija greitai iro. Skitai, kimerai ir medai perėjo sienas ir plėšikavo iki pat Egipto, o Babilonija tapo nepriklausoma. Ašur-etil-ilanis, Ašur-bani-palo įpėdinis, turėjo mažai realios valdžios.Babilono karalius Nabopolasaras su medų karaliumi Kserksu (Cyaxares) sugriovė Nineviją612 m. pr. m. e. ir Asirija žlugo. Generolas, pasivadinęs Ašur-uballitu II su Egipto faraonoNecho II karine parama išlaikė Asirijos galios likučius Harane iki609 m. pr. m. e., o po to Asirija nustojo egzistuoti kaip nepriklausoma valstybė.
150 m. pr. m. e.Partų imperija perėmė kontrolę Asirijoje ir ją vėl administravo kaip Athuro satrapiją. Tuo metu buvo dalinai atstatytas Ašūras, regione išdygo nauji miestai: Adiabena, Osroena, Hatra ir kt.
Apie 66 m. pr. m. e. Asirijos didžiąją dalį nukariavoArmėnijos karalystė, o šiai yrant apie 15 m. pr. m. e. visame regione susiformavo kelios smulkios vasalinės asirų kunigaikštystės: Adiabena, Osroena.
116 m. regioną kartu su Pietine Mesopotamija trumpam nukariavoRomos imperija, kuri čia įkūrė Mesopotamijos ir Asirijos provincijas. Tačiau romėnų administracija tetruko 2 metus. 118 m. regioną susigrąžino Partai;
161–166 m. vakarinę Asiriją romėnai vėl nukariavo ir išlaikė iki pat 640 m. Rytinė likoSasanidų imperijai, kuri ją administravo kaipAsuristaną.
Apie 640 m. visas regionas buvo nukariautasRašidunų kalifato, sparčiau islamizuotas ir arabizuotas. Jam prigijo pavadinimasDžazira.
Mokslininkai retai vartoja terminą „Asirijos civilizacija“, nes Asirija visą laiką nuo pat pirmųjų valstybinių junginių susidarymo iki pat žlugimo buvoBabilono įtakos sferoje.Šumerų laikais asirai, gyvenę ŠiaurėsMesopotamijoje, vertėsi gyvulininkyste ir prekyba. JauXIX a. pr. m. e. garsėjo Ašūro miesto pirkliai. Nuo šio miesto kilo Asirijos pavadinimas. Dėl žiauraus elgesioBiblijoje asirai vadinami „Dievo rykšte“.
