| Arumunai | |
|---|---|
 | |
| Gyventojų skaičius | 100 - 250 tūkst.[1] |
| Populiacija šalyse |  Graikija:iki ~300 000[2]
|
| Kalba (-os) | arumunų, vietinės kalbos |
| Religijos | stačiatikybė |
| Giminingos etninės grupės | rumunai,megleno rumunai,moldavai,ilyrai |
Arumunai (Armãnji, Rromãnji) –Balkanų pusiasalyje gyvenanti etninė grupė, kalbantiarumunų kalba (labai artimarumunų kalbai). Populiacija nėra tiksliai nustatyta (dažnai priskaičiuojamirumunams arba kitomsvlachų etninėms grupėms), turėtų būti nuo 100 iki 250 tūkst. žmonių. Gyvena daugiausia šiaurinėsGraikijos regionuose (Epyre,Makedonijoje,Tesalijoje), pietryčiųAlbanijoje,Makedonijoje, vietomisSerbijoje,Bulgarijoje.Rumunijoje taip pat gyvena nemažai arumunų kilmės žmonių, tačiau didelė dalis save laiko rumunais.
Arumunų kilmė nėra gerai žinoma. Plačiausiai paplitusi teorija, kad jie yra romanizuotitrakai irilyrai. Pasak vienų tyrinėtojų, arumunai ikiVII a. gyveno greta rumunų, pasak kitų – jie yra pietų Balkanųautochtonai. Ilgainiui susidarėklajoklių piemenų etninės ir teritorinės grupės. XVIII–XIX a. didesnių tautų buvo priversti keltis į šiaurę, didelė dalis apsigyveno Rumunijoje.XIX a. pr. pradėjo formuotis tautinė savimonė,1905 m. arumunaiOsmanų imperijoje pripažinti atskira tauta[6].
Verčiasi gyvulininkyste, amatais ir smulkiąja prekyba.
| ||||||||||||||||||||||||||
