| إمارة الارمينيا Arminijos emyratas | ||||
| Kalifato dalis | ||||
| ||||
 | ||||
| Sostinė | Dvinas | |||
| Valdymo forma | karalystė | |||
| Istorija | ||||
| - Prijungimas prie Kalifato | 685 m. Įkurtas d. | |||
| - Valdžią paima Sadžidai | 889 m. | |||
Armėnijos (Arminijos) emyratas (arab.إمارة أرمينيا =imārat Arminiya), dar vadintasArmėnijos ostikanatu (arm. Արմինիա ոստիկանություն, Arminia vostikanut'yun) – istorinė valstybė,Arabų kalifato dalisAzijoje, gyvavusi VII-IX a. Ji apėmėArmėnijos kalnyną (Senovės Armėnijos kultūrinį regioną – dabartinėsArmėnija, pietųGruzija, rytųTurkija, šiaurės vakarųIranas).
Iki Kalifato sukūrimo Armėnija buvo padalinta tarpSasanidų Persijos irBizantijos. Manoma, kad pirmą kartą arabai užpuolė Armėnijos teritorijas 642 m. Jie apgulė tuometinįArmėnijos marzpanato centrą Dviną ir grįžo iš žygio su 35 tūkst. belaisvių. Sekančiais metais jie vėl užpuolė Armėniją, tačiau juos atmušė vyriausiasis armėnų karvedysTeodoras Rštunis. Bizantijos imperatoriusKonstancas II jį pripažino Armėnijos marzpanu, bet pareikalavo vasaliteto. Tiesa, 653 m. Teodoras Rštunis perėjo į arabų pusę, išvijo Bizantijos karines pajėgas, ir netgi sugebėjo prisijungti dalį jų valdų.[1]
657 m. Kalifate prasidėjus pilietiniam karui, arabai kuriam laikui pasitraukė, tačiau 661 m. kalifas Muavija grįžo su naujom pajėgomis ir privertė vietos kunigaikščius mokėti mokesčius Kalifatui. Tiesa, nors teritorija buvo laikoma Kalifato dalimi, arabų kontrolė buvo nedidelė, ji apsiribojo mokesčių rinkimu, o kunigaikščiai džiaugėsi didele autonomija.
Situacija keitėsi 700 m., valdant KalifuiAbd al Malikui. Šio brolisMuchamadas ibn Marvanas pavergė armėnų kunigaikščius, o šiems sukilus 705 m. žiauriai numalšino sukilimą. Armėnija kartu suKaukazo Albanija irIberija buvo sujungta į vieną valdą, pavadintą Arminija (الارمينيا). Tiesa, emyrate buvo išskiriamos trys dalys: Pirmoji Arminija atitiko Kaukazo Albanijos teritorijas, Antroji Arminija - Gruzijos, o Trečioji Arminija apėmė Armėnijos kalnyną.
Sostinėje Dvine rezidavo valdytojas, tituluojamas ostikanu, ir čia buvo laikomos Kalifato karinės pajėgos. Tiesa, atskirose vietovėse stiprią valdžią turėjo kunigaikščiai (nachararai), kuriems visiems vadovavo didysis kunigaikštis (išchanas).
Kalifatą užvaldžiusAbasidams, Armėnijoje prasidėjo dar didesnis spaudimas ir laisvių suvaržymai. 774 m. tai sukėlė didelį armėnų sukilimą, kurį arabai numašino ypač žiauriai. Didelė dalis armėnų ir gruzinų kilmingųjų giminių (pvz.Mamikonianai) buvo išnaikintos, nusilpnintos, arba priverstos migruoti. Sumažėjusį gyventojų skaičių kompensavo greitas apgyvendinimas arabų gentimis ir islamizacija. Rytinė emyrato dalis (Pirmoji Armėnija) buvo islamizuota. Vietoj senųjų giminių iškilo naujos armėnų giminės:Artsruniai irBagratuniai.
Nuo VIII a. pabaigos emyrato šiaurinės teritorijos buvo vis mažiau kontroliuojamos, kas leido čia įsigalėti vietos dinastijoms, kurios peraugo į nepriklausomas valstybes. Nuo emyrato atsiskyrėDerbento emyratas,Širvanšachų valstybė,Tibilisio emyratas,Iberijos karalystė,Kachetijos kunigaikštystė,Kaisidų emyratas ir kt.
884 m.Ašotas Bagratunis vakarinėse emyrato periferijose karūnavosi Armėnijos karaliumi, taip įkurdamasArmėnijos karalystę. Jis siekė suvienyti likusias armėnų žemes. Jo sūnusSmbatas I pradėjo karą prieš naujai paskirtą emyrąMuhammad Ibn Abi'l-Saj ir sugebėjo užimti emyrato sostinę Dviną. Emyras buvo priverstas kelti sostinę į rytus ir savo rezidencija padarėBardą. Taip iš emyrato likučių susikūrėSadžidų valstybė.
