Arch Linux –Linux platinamasis paketas, kurį pradėjo kurti Judas Vinetas (Judd Vinet), įkvėptas kito Linux platinamojo paketo –CRUX. Arch Linux yra bendros paskirties Linux platinamasis paketas, kuris gali būti modifikuotas pagal vartotojo poreikius.
Tai realizuojama tuo, kad mažame diegimo diske pateikiama „core“ versija užimanti mažiau nei 300MB, o toliau vartotojas, ją įsirašęs, tęsia sistemos parengimą ir programų instaliaciją savo nuožiūra. Tai tarsi priešingybė grafineiUbuntu instaliacijai, kuri per apie 20 minučių įdiegia kelisgigabaitus įvairaus turinio, kurio dalies vartotojui gali neprireikti. Toks Arch Linux lankstumas turi ir trūkumų:operacinės sistemos naudotojas turi gerokai daugiau laiko skirti instaliacijai, turi nebijoti naudotis komandine eilute ir paskaityti naujokų gidą iš ArchWiki (gidas yra parengtas ir lietuvių kalba).
Arch Linux optimizuotax86-64 architektūrosprocesoriams[1] (nuo projekto pradžios iki2017 m. pradžios buvo palaikoma ir i686 paketo versija).
Arch Linux naudoja kitokią atnaujinimų sistemą. Jau esami naudotojai visada turi naujausią versiją, nes jų sistema ir programos yra sinchronizuojamos suftp (http protokolą galima naudoti esant reikalui) serverių turiniu įveduspacman -Syu komandą ir todėl jiems nereikia papildomai rūpintis atnaujinimu. Ftp serverius prižiūri distribucijos kūrėjai.
Arch Linux distribucija laikosiKISS arbakeep it simple (apytikslis vertimas:laikyk paprastai) filosofijos. Tai reiškia: jokių puošmenų, priedų, jokių konfigūracijos įrankių – išvis jokių dalių, apsunkinimų sistemoje, kurios nėra būtinos veikimui. Ypač atsisakoma to, kas apsunkintų sistemą modifikuoti pagal poreikius. Taigi net grafinės konfigūracijos langai atmetami kaip nereikalingas apsunkinimas. Pagal Arch Linux filosofijąpaprasta nereiškia kuo panašiau įWindows ar kadCLI (komandinė eilutė) yra naudotojo priešas.
Arch Linux naudojaPacmanArchyvuota kopija 2005-11-04 išWayback Machine projekto. –paketų sistemos valdymo įrankį,[2] kuris jungia paprastą sukompiliuoto paketo formatą su lengva naudoti ABS kompiliavimo sistema, leidžiančia naudotojui be didelio vargo valdyti ir keisti paketus, ar tai būtų oficialus ar paties naudotojo gamintas paketas. Paketų saugyklų sistema leidžia Arch Linux vartotojui pačiam sukurti paketų saugyklą ir prisidėti prie Arch Linux tobulinimo bei bendraminčių rato didinimo.
Dabar veikiančios oficialios saugyklos:
core, kurioje visi paketai būtini paleisti veikiančiąLinux sistemą.
extra, kurioje yra dažniai naudojami ir gerai veikiantys paketai, bet nebūtini sistemos veikimui. Kaipgrafinė aplinka.
unstable, kurioje laikomi dar kuriamų programų paketai.
testing, kurioje laikomi nauji neišbandyti paketai, kurie po testavimo bus perkelti įcore,extra arbaunstable.
community, kurioje laikomi naudotojų pagaminti paketai, kurie surinko pakankamai registruotų naudotojų balsų ir sistemos prižiūrėtojų (TU) buvo patvirtinti kaip nekenksmingi ir gerai veikiantys.
Pacman sudaro galimybę sistemoje visada turėti naujausius paketus, sinchronizuodamas paketų sąrašą su pagrindiniuserveriu, taip žymiai palengvindamas sistemos administravimą bei padidindamas sistemos saugumą. Kliento/serverio modelis taip pat leidžia parsisiųsti/instaliuotiprogramas paprastos komandos pagalba, su visomis programos priklausomybėmis (įrankio veikimas panašus įDebian apt-get). Arch Linux taip pat turi ABS, kuris leidžia lengvai sukompiliuoti savo paketą ir juo pasidalinti su visais, kuriems jis gali būti naudingas.
Arch Linux naudoja „riedančio leidimo“ (angl.rolling stone) sistemą, tai reiškia, kad yra dvi pagrindinės paketų versijosCurrent irRelease.Current paketų saugykloje visada saugomi patys naujausi paketai. Jei yra išleidžiama naujausia programos versija, ji iš karto papuola įCurrent paketų saugyklą.Release paketų saugykloje yra tie paketai, kurie buvo išleidus naują Arch Linux ISO versiją. T. y.Release paketų saugykloje visada bus į 0.5 versiją įtraukti paketai, kol nebus išleista 0.6 versija. Kai bus išleista 0.7 versija, Release paketų saugykloje bus paketai, kurie buvo 0.7 versijoje.
Žemiau pateiktas leidimų sąrašas su kodiniais pavadinimais ir datomis.
Taip pasibaigia 0.x leidimų serija. 1.0 niekada nebus. Keičiamas Arch Linux leidimų žymėjimas. Dabar jis yra tiesiog su data. Leidimo dažnis susiejamas suLinux branduolio leidimais. Kaip, pavyzdžiui, 0.8 pagal naująjį numeravimą būtų 2007.03. Bet 0.8 lieka paskutiniuoju iš 0.x serijos.
