 | Dėmesio! Straipsnis ar jo dalis neturiišnašų į patikimus šaltinius. Dėl to medžiaga gali būti nepatikima. Pagal Vikipedijos nuostatas,nepatikrinama informacija gali būti trinama. Paieškokitepatikimų šaltinių ir paremkite medžiagąišnašomis į šaltinius. |
| Senovės Irano regionas Arachosija 𐏃𐎼𐎢𐎺𐎫𐎡𐏁 | |
|---|---|
 | |
| Šalis | vidurioAfganistanas, šiaurės vakarųPakistanas |
| Tautos | paktijai |
| Miestai | Arachotas,Kofenas |
| Vėlesnis pav. | Puštūnistanas |
 | |
| Senovės Irano regionai: Persija,Medija,Hirkanija,Parta,Margiana,Baktrija,Sogdas,Chorezmas,Arija,Arachosija,Drangiana,Gedrosija | |
Arachosija (senovėsgr.Ἀραχωσία, senovės persų: 𐏃𐎼𐎢𐎺𐎫𐎡𐏁Harahuvatiš) – senovinis regionas dabartiniame vidurioAfganistane ir šiaurės vakarųPakistane. Vėliau, islamo laikais Arachosija tapo vadinamaAfganistanu.
Arachosija – kalnuotas kraštas, apėmęs rytinęIrano kalnyno teritoriją, kuri buvo į rytus nuoDrangianos. Šiaurės vakaruose jį uždarėHindukušas, už kurio buvoArija irBaktrija, o pietuose perėjo įGedrosiją. Rytinė regiono riba buvoSuleimano kalnai, už kurių iš karto leidžiamasi į derlingąIndo slėnį (Sindą irPandžabą). Taip pat šia riba neretai buvo laikomaIndo upė šiek tiek ryčiau. Į šiaurės rytus nuo Arachosijos buvo derlingaGandhara.
Svarbiausios regiono upės buvoŽobas,Tarnakas,Arachotas,Helmandas,Chašas,Farachas ir kt. Arachoto upė (dabartinis Argandabas) ir prie jos stovėjęs Arachoto miestas (dab.Kandaharas) davė pavadinimą visam regionui.
Pirmieji spėjami Arachosijos gyventojai buvodravidai armundai. kalnuota Arachosija jau VIII tūkst. pr. m. e. tapo neolitinės revoliucijos židiniu, ir čia suklestėjo priešistorinės Beludžistano žemdirbių kultūros. Arachosijoje išdygusios gyvenvietės, kaip kadRachman Delis,Periano Gundajus irRana Gundajus vaidino svarbų vaidmenį prekyboje tarpBadachšano ir šiaurinio Indo slėnio (Ankstyvosios Harapos kultūros).
Nuo maždaug 2600 m. pr. m. e. Arachosija buvo stipriai veikiamaIndo slėnio civilizacijos. Apie2000 m. pr. m. e. čia iš šiaurės atėjoiranėnai, kurie pamažėle išstūmė ar asimiliavo vietinius gyventojaus. Iranėnai suformavo dabartiniųpuštunų protėvius, kurie vėlesniuose graikų raštuose buvo įvardijami kaippaktijai. I tūkst. pr. m. e. graikų geografai minėjo ir kitas gentis, kaip kadPargyetae,Rhoplutae,Sidri,Eoritae,Apridai (Aspasii) ir kt.
VI a. pr. m. e. Arachosija atitekoAchemenidų imperijai ir tapo viena iš jos satrapijų. Įrašuose minimas Arachosijos vietininkas Vivana, pilietinio karo metu buvęs lojalusDarijui. IV a. pr. m. e.Aleksandras Didysis prijungė regioną prie savo imperijos ir atidavė ją valdyti vietininkams. Provincijos centru tarpoArachosijos Aleksandrija. Po neilgoSeleukidų valdymo, nuo 305 m. pr. m. e. Arachosiją kurį laiką valdė IndijosMaurjų imperija.
Nusilpus Maurjams, 185 m. pr. m. e. Arachosijoje įsigalėjoGraikų-Baktrų karalystė, kuriai suskilus Arachosiją valdėindo-graikai. Vėliau Arachosiją valdė iranėniškos valstybės, iš Gandaros regiono, tokios kaipindo-skitai irindo-partai,Kušanų imperija. Maždaug tuo metu Arachosija dar tapo žinoma kaipBaltoji Indija, krašte suklestėjo budizmo kultūra.
III a. kraštą nukariavoSasanidai, ir Arachosija buvo valdoma kaip dalisIndijos satrapijos. V a. čia įsitvirtinoKidaritų karalystė, dar vėliau regioną kontroliavoeftalitai, ir galiausiai vėl susigrąžino Sasanidai. Šiems silpstant, VI a. Arachosijoje susiformavo vietinės smulkios budistinės valstybės su centraisVarnu,Jaguda ir kt. Rytinę Arachosiją kontroliavoSindoRajų dinastija.
VIII a. Arachosiją bandė nukariautiarabai, tačiau kalnuotas kraštas pasidavė labai sunkiai. Vietos gentys, susijungusios į smulkias karalystes, priešinosi naujai religijai. Svarbiausios vietos dinastijos buvoŠahi iš Kabulo irZunbiliai iš Kandaharo. GaliausiaiSafaridų dinastijos įkūrėjasJakubas bin Laitas Safaris apie 870 m. ginklu nukariavo budistines Arachosijos gentis ir islamizavo kraštą. Vėliau Arachosijos pavadinimas nunyko galutinai, ir jį pakeitė Zabulistano irAfganistano pavadinimai.
| ||||||||||
