Apolodoras (Apollodõros; kartais vadinamasApolodoru išAtėnų; g. apie180 m. pr. m. e. – m. po120 m. pr. m. e.) –II a. pr. m. e. graikų rašytojas irfilologas. Daugiausia žinomas dėl savo poezijos, kuri chronologiškai atpasakojaGraikijos istoriją nuoTrojos žlugimoXII a. pr. m. e. iki144 m. pr. m. e. Jis buvo mokslininkoAristarcho mokinys. PalikęsAleksandriją apie146 m. pr. m. e. nuvyko įPergamą, galiausiai įsikūrėAtėnuose.
Apolodoro kronikoje datos nurodomos pagal tuo metu valdžiusius archontus. Kadangiarchontai dažnai valdydavo tik po vienerius metus, tai leidžia gana tiksliai atsekti Apolodoro pasakojimo datas. Apolodoro darbai: „Apie dievus“ (detali graikų religijos istorija) irHomero „Laivų katalogo“ komentaras (dvylikos knygų apimties), kurio šaltinis buvoStrabono „Geografija“. Apie kai kuriuos tekstus spėjama, kad autorius galėjęs būti Apolodoras. Tuo tarpu gausybė kritinių ir gramatinių raštų, kuriuos jis taip pat parašė, mūsų laikų nepasiekė.Graikų mitologijos enciklopedija „Biblioteka“ priskiriama Apolodorui, nors greičiausiai čia yra tas atvejis, kai vėlesnis autorius iš didelės pagarbos priskiria raštus savo pirmtakui.