Movatterモバイル変換


[0]ホーム

URL:


Pereiti prie turinio
VikipedijaLaisvoji enciklopedija
Paieška

Apollo

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Apollo Program insignia
Apollo Program insignia

Apollo programa –JAVNASA pilotuojamų erdvėlaivių serija, paleista19671972 m.Mėnuliui tirti. Erdvėlaiviai buvo paleidžiami trijų pakopų raketaSaturnas V, ekipažas – 3 astronautai. Visa programa buvo vykdoma nuo1961 iki1975 m. Apollo buvo trečioji NASA žmogaus kosmose programa (poMercury irGemini). Visi Apollo programos skrydžiai buvo sėkmingi, išskyrusApollo 1 misiją, kurios treniruočių metu žuvo trys astronautai.

Programos pradžia

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

Vienas šios programos iniciatorių buvo JAV prezidentasJohn F. Kennedy. Kenedis siekė, kad JAV pirmautų kosminėse lenktynėse suSSRS. Kenedis dukart (1961 metų birželį ir1963 metų rudenį) kreipėsi įNikitą Chruščiovą dėl bendro darbo kosmoso tyrinėjimuose. SSRS buvo daug labiau pažengusi kosmoso technologijų srityje. 1961 metųgegužės 25 dieną kongrese Kenedis pirmą kartą pranešė apie siekį išlaipinti žmogųMėnulyje.

Visų pirmą, aš manau, kad ši tauta turėtų įsipareigoti pasiekti tikslą – dar nesibaigus šiam dešimtmečiui išlaipinti žmogų Mėnulio paviršiuje ir saugiai sugrąžinti jį atgal į Žemę. Nė vienas kosminės erdvės projektas tuo laiku nebus toks įspūdingas visai žmonijai, nė vienas kosminės erdvės tyrimo projektas nebus toks svarbus kaip šis. Ir nė vienas jų nebus toks sunkiai ir brangiai įgyvendinamas kaip šis.[1]

'

1962 metųrugsėjo 12 Kenedis pasakė kalbąRaiso universiteto futbolo stadione:

Nė viena tauta, kuri tikisi būti lydere, nebus paskutinėje vietoje šiose kosminėse lenktynėse. <…> Mes pasirinkome skristi į Mėnulį ne todėl, kad tai yra lengva, bet todėl, kad tai yra sunku.[2]

'

Antrą kartą, Kenedžiui pasiūlius, SSRS lyderis Nikita Chruščiovas buvo įtikintas, kad bendras darbas yra daug naudingesnis ir kad amerikiečių kosminės technologijos sparčiai juda į priekį. JAV paleido geostacionarinį žemės palydovą, ir Kenedis paprašė kongreso patvirtinti daugiau nei 25 milijardų dolerių vertės projektą „Apollo“.[3]

Programos įgyvendinimas

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

1963 metų antroje pusėje Chruščiovas sutiko pradėti tiesioginį, bendrą SSRS ir JAV darbą. Tačiau Kenedis buvo nužudytas nespėjus šalims oficialiai pasirašyti susitarimo.1969 metųliepos 20 dieną, praėjus beveik 6 metams po Kenedžio mirties, Apollo programa buvo įgyvendinta. Tądien JAV Mėnulio paviršiuje išlaipino žmogų.

Po to sekė dar penkios ekspedicijos, kurių metu žmogus buvo nusileidęs ant Mėnulio paviršiaus. Paskutinį kartą tai įvyko1972 m. gruodį. Iš viso šių programų metu Mėnulio paviršiumi yra vaikščioję 12 žmonių. Iki šiol šie įvykiai yra vieninteliai, kuomet žmogus buvo nusileidęs ant astronominio objekto.

Nepilotuojami Apollo programos skrydžiai

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

Pasiruošimas žmogaus pilotuojamai Apollo programai prasidėjo dar1961 m. spalį. Tuo metu buvo išbandytas pirmasisSaturn I erdvėlaivis. Šie ir panašūs bandymai tęsėsi iki1964 m. rugsėjo mėnesio. Vieninteliai šio laikotarpio nepilotuojami skrydžiai, kurie savo pavadinime be numerio turėjo pavadinimą Apollo, buvo trys –Apollo 4,Apollo 5 irApollo 6. Apollo 4 pirmoji išbandėSaturn V nešančiuosius variklius. Paleista1967 m.lapkričio 9 d. ši misija buvo pirmoji, kuomet raketa išbandoma iš karto su visa komplektacija, o ne atskirai, kaip buvo įprasta bandant kitas raketas. Apollo 5 misijos, paleistos1968 m.sausio 22 d., tikslas buvo išbandyti mėnuleigio darbą kosmose bei erdvėlaivio dalių sujungimo eigą. Apollo 6, paleista1968 m.balandžio 4 d., buvo paskutinė žmogaus nepilotuojama Apollo misija. Jos tikslas buvo paskutinis ir rimčiausias visų sistemų išbandymas simuliuojant ekstremalias sąlygas. Tuo pačiu tai buvo paskutinis išbandymas prieš žmogaus pilotuojamas misijas ir Saturn 5 raketai.

Pilotuojami Apollo serijos skrydžiai

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]
Saturn V erdvėlaivis keliaApollo 11 1969 m.liepos 16 d.

Kiekvienoje žmogaus pilotuojamoje misijoje dirbo trys astronautai – kapitonas, įgulos modulio pilotas ir mėnulio modulio pilotas. Jei misija reikalavo išsilaipinti Mėnulyje, įgulos modulio pilotas likdavo erdvėlaivyje, kiti skrisdavo į mėnulį.

Apollo 7 buvo pirmoji pilotuojama Apollo misija, kuri startavo1968 m.spalio 11 d. Ši misija naudojo ne Saturn 5, o Saturn IB raketą, tad tai buvo pirmas kartas, kai šia raketa pakilo žmogus, bei pirmoji misija, kurią sudarė trys JAV astronautai. Pagrindinis šios misijos tikslas buvo patikrinti įgulos ir variklių modulius, skriejant Žemės orbita. Iš viso misija užtruko 10 dienų, 20 valandų ir 9 minutes.

Tarp1968 m.gruodžio 21 d. ir1969 m.gegužės 18 d. NASA išleido tris misijas –Apollo 8,9 ir10. Visos jos naudojo Saturn 5 tipo raketas. Visas misijas sudarė po tris astronautus, o paskutinės dvi naudojo mėnulio modulius, tačiau nusileidimas Mėnulyje nebuvo planuotas. Apollo 8 tapo pirmasis pilotuojamas erdvėlaivio skrydis Mėnulio orbita. Apollo 9 siekė išbandyti Mėnulio modulį Žemės orbitoje, o Apollo 10 atliko generalinį nusileidimo Mėnulyje bandymą. Šios misijos Mėnulio modulio nariai nusileido į 16 km aukštį virš Mėnulio, išbandė tūpimo modulio radarą ir nufotografavo Ramybės jūrą – lygumą, kurioje planuota nusileistiApollo 11 misijos nariams.

Kitos dvi misijos –Apollo 11 irApollo 12 atliko sėkmingus nusileidimus Mėnulyje.Apollo 13 misija tai pat turėjo nusileisti Mėnulyje, tačiau įpusėjus skrydžiui dėl techninių gedimų misija buvo nutraukta ir astronautai apskrieję Mėnulį grįžo į Žemę. Kitos keturios misijos (nuoApollo 14 ikiApollo 17) atliko sėkmingus nusileidimus Mėnulyje. Paskutinės trys iš šių misijų išbandė ir mėnuleigius.

Apollo 17, paleista1972 m.gruodžio 7 d., buvo paskutinė Apollo misija į Mėnulį. Misijos kapitonas Eugene Cernan buvo paskutinis žmogus, buvęs Mėnulyje. Komanda sėkmingai grįžo į Žemę 1972 m.gruodžio 19 d.

Pilotuojamų Apollo misijų aprašas

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]
„Apolono“ misijų nusileidimo Mėnulyje vietos
  • 1968.10.11–22Apollo 7 orbita aplink Žemę
  • 1968.12.21–27Apollo 8 orbita aplink Mėnulį
  • 1969.03.3–13Apollo 9 orbita aplink Žemę.
  • 1969.05.18–26Apollo 10 orbita aplink Mėnulį.
  • 1969.07.16–24Apollo 11 nusileidimas ant MėnulioRamybės jūroje (N. Armstrong, E. Aldrin, M. Collins)
  • 1969.11.14–24Apollo 12 nusileidimas ant MėnulioAudrų vandenyne (Ch. Conrad, R. Gordon, A. Bean).
  • 1970.04.11–17Apollo 13 Mėnulio apskridimas ir avarinis grįžimas į Žemę (J. Lowell, J. Sweigart, F. Haise).
  • 1971.02.01–19Apollo 14 nusileidimas ant Mėnulio prieFra Mauro kraterio (E. Mitchell, A. Shepard, S. Roosa).
  • 1971.07.26–08.07Apollo 15 nusileidimas ant Mėnulio prie Apeninų kalnų (D. Scott, J. Ervin, A. Worden).
  • 1972.04.16–27Apollo 16 nusileidimas ant Mėnulio prie Dekarto kraterio (J. Young, Ch. Duke, T. Mattingly).
  • 1972.12.7–9Apollo 17 nusileidimas ant Mėnulio prie Litrovo kraterioTauro kalnuose (E. Cernan, H. Schmitt, R. Evans).
  • 1975.07.15–25Apollo 18 susijungimas Žemės orbitoje su SSRS erdvėlaiviu Sojuz 19.

Šaltiniai

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]
  1. Kennedy, John F. (1961-05-25).„Special Message to the Congress on Urgent National Needs Page 4“. John F. Kennedy Library. Suarchyvuotasoriginalas 2007-09-12. Nuoroda tikrinta2009-09-23.
  2. Kennedy, John F. (1962-09-12).„President John F. Kennedy“. Rice University. Suarchyvuotasoriginalas 2006-09-12. Nuoroda tikrinta2009-09-23.
  3. Project Apollo: A Retrospective Analysis[1]Archyvuota kopija 2012-06-05 išarchive.today

Nuorodos

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]
Vikiteka: Apollo – vaizdinė ir garsinė medžiaga
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Apollo&oldid=7198387"
Kategorija:
Paslėpta kategorija:

[8]ページ先頭

©2009-2025 Movatter.jp