Atlikti eksperimentai liudija, kad ūmiu apendicitu susergama dėl apendikso spindžio užsikimšimo žarnų turiniu. Įvykusobstrukcijai, apendiksas prisipildo gleivių. Tai padidina spaudimą į apendikso sieneles, dėl kotrombuojasi ir užanka smulkios kraujagyslės irsustoja limfos tekėjimas. Savaiminis pasveikimas galimas iki šio momento, tačiau taip nutinka tik retais atvejais. Progresuojant ligai apendikse vystosiišemija irnekrozė.Bakterijos, kurios visą laiką gyvena apendikse, prasiskverbia į apendikso sieneles,pūliai formuojasi apendikso viduje ir aplink jį. Galutinis šio proceso rezultatas yra apendikso sienelės plyšimas, kuris sukeliaperitonitą, kuris gali sukeltisepsį,šoką irmirtį.
Tarp pradinį apendikso užsikimšimą sukeliančių veiksnių minimi svetimkūniai, traumos,kirmėlės,padidėję limfmazgiai irkoprolitai. Koprolitų sukelti apendicitai dažnesni išsivysčiusiose valstybėse[2], o būtent taip sukeliami apendicitai dažniau komplikuojasi. Keletas mokslinių tyrimų rodo, kad mažai ląstelienos turinti dieta taip pat sąlygoja dažnesnį sergamumą apendicitu.[3]
Apendicito simptomai klasifikuojami į tipinius ir atipinius. Tipiniams priklauso pilvoskausmas, kuris prasideda apiebambą, o vėliau "keliauja" į dešinę klubinę sritį. Skausmas migruoja dėl to, kad žarnų nervai prastai nusako skausmo vietą ir tik sureagavus pilvo sienos nervams aiškiai pajuntama skausmo vieta. Kartu paprastai būna prarandamasapetitas, karščiuojama, pykina, vemiama. Esant tokiam tipiniam apendicito klinikiniam vaizdui diagnozė paprastai nustatoma nesunkiai.
Gydytojui apžiūrint ir čiuopiant ligonio pilvą kreipiamas dėmesys į dešinę klubinę sritį. Sergant apendicitu pilvo siena tampa labai jautri švelniam prisilietimui, o esant pilvaplėvės dirginimui didžiausias skausmas jaučiamas staigiai atleidžiant stipriau paspaustą pilvą. Jei gydytojui čiuopiant pilvą ligonis nevalingai ginasi ir įtempia pilvo raumenis, įtariama, kad apendicitas pažengęs toli.
Netipiniai apendicito simptomai apima skausmą bet kurioje kitoje pilvo vietoje, viduriavimą, lėtą pradžią ir progresavimą. Jei uždegimiška kirmėlinė atauga guli šaliašlapimo pūslės, pasireiškia šlapinimosi sutrikimai. Jei apendiksas guli už aklosios žarnos, net stipriai paspaustas pilvas gali nesuskausti stipriau. Toks, vadinamas "tylusis apendicitas", būna dėl to, kad dujomis prisipildžiusi akloji žarna neleidžia gydytojo rankai pasiekti apendikso. Tuo atveju, kai visas apendiksas guli dubenyje, nebūna būdingo pilvo sienos raumenų rigidiškumo. Tokiais atvejais rektalinė digitalinė apžiūra sukelia skausmą retrovezikiniame maiše. Tokiu atveju ligoniuikostint taip pat smarkiai suskausta minėtoje srityje.
Apendicitas chirurgų vadinamaschameleonu, nes gali pamėgdžioti daugelį kitų susirgimų simptomų. Egzistuoja daugybė klinikinio tyrimo metodų apendicitui nustatyti. Jie paprastai vadinami juos sukūrusių chirurgų vardais:
Rozvingo simptomas - giliai paspaudus kairėje klubinėje srityje suskausta dešinėje.
↑ Fitz, RH. Perforating inflammation of the vermiform appendix with special reference to its early diagnosis and treatment. Am J Med Sci 1886; 92:321
↑ Jones BA, Demetriades D, Segal I, Burkitt DP. The prevalence of appendiceal fecaliths in patients with and without appendicitis: A comparative study from Canada and South Africa. Ann Surg 1985;202:80-2
↑ N. T. Rovsing: Indirektes Hervorrufen des typischen Schmerzes an McBurney's Punkt. Ein Beitrag zur diagnostik der Appendicitis und Typhlitis. Zentralblatt für Chirurgie, Leipzig, 1907, 34: 1257-1259.
