Antoninas Leopoldas Dvoržakas (Antonín Leopold Dvořák /tarimas/1841 m.rugsėjo 8 d. –1904 m.gegužės 1 d.) –čekų kompozitoriusromantikas.[1]
Gimė Nelahozevuose (Nelahozeves) netoliPrahos, kur praleido didžiąją dalį gyvenimo. Mokėsi muzikos Prahos vargonų mokykloje, gerai griežėsmuiku iraltu. Grojo altu orkestre, tačiau turėjo pragyventi iš pamokų, todėl jam likdavo mažai laisvo laiko.1871 m. metė darbą orkestre, kad galėtų rašyti muziką. Pamilęs mokinę, parašė jai dainų ciklą „Kipro medžiai“ (Cyprus trees), tačiau, jai susituokus su kitu, pats1873 m. vedė jos seserį Aną Cermakovą (Anna Cermakova).
1892–1895 m. Dvoržakas dirboNacionalinės muzikos konservatorijosNiujorke direktoriumi. Vėliau Dvoržakas grįžo įPrahą. Nuo1901 m. iki mirties buvoPrahos konservatorijos vadovas. Gyvenimo gale turėjo finansinių problemų. PalaidotasPrahoje, Vyšehrad kapinėse.
Be muzikos, Dvoržakas labai domėjosi lokomotyvais ir balandžių veisimu.
A. Dvoržakosimfonijos (devynios) parašytos pagal klasikinius modelius, tačiau jis taip pat rašė naujasimfoninės poemos forma. Įtakos jo kūrybai turėjo ir kompozitoriusRichardas Vagneris. Ritmiką ir melodiką veikė čekų liaudies muzika: žinomiausias pavyzdys – „Slavų šokiai“. Taip pat A. Dvoržakas rašė operas (žymiausia – „Rusalka“), kamerinę muziką, muziką fortepijonui. A. Dvoržako kūrinių katalogą sudarė Jarmilas Burhauseris.[2]
A. Dvoržakui esant gyvam buvo žinomos penkios jo simfonijos. Pirmoji išleista buvo nr. 6. Mirus Dvoržakui, atrastos dar keturios simfonijos. Todėl žymiausias jo darbas – simfonija „Iš Naujojo Pasaulio“ (1893 m.), buvo vadinamas ir 5, ir 8, ir 9-ąja simfonija.
Viešėdamas čekų bendruomenėje Ajovoje, A. Dvoržakas sukūrė kvartetą F („Amerikietis“) ir styginių kvintetą Es. Taip pat būdamasJAV išgirdo koncertą violončelei, parašytą kompozitoriausViktoro Herberto, ir taip susižavėjo violončelės ir orkestro deriniu, kad pats parašė koncertąviolončelei h–moll (1895 m.). Dar paliko nebaigtą koncertą violončelei A-dur (1865 m.). A. Dvoržakas sukūrė penkių dainų ciklą vyrų chorui op. 27, kuriame buvo panaudoti lietuvių liaudies dainų tekstai išLiudviko Rėzos lietuvių liaudies dainų rinkinio: „Pet sboru pro muzské hlasy na texty litevských násodních písní“ („Penkios dainos vyrų chorui pagal lietuvių liaudies dainas“, op. 27,1878 m.).