 | Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiaunuorodų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas arnuorodas į patikimus šaltinius. |
Animacinis filmas (lot.animatio 'gyvybės įkvėpimas',angl.animation – 'sudvasinimas, sugyvinimas'), anksčiau vadinosimultiplikacinis filmas (nuolot.multiplicatio – 'dauginimas') – kino kūrinys, sukurtas po vienąkadrą nuosekliai filmuojant pieštinių arba erdvinių objektų judesio fazes. Aprėpia visas galimas sintezės meno rūšis: pieštą, lėlių bei daiktų vaidybą. Esminė ypatybė – vaizdų fiksavimas kadras po kadro specialia įranga, ekrane parodant gyvą, judantį pasaulį. Taikomi įvairūs kūrimo būdai. Galima piešti ar įbrėžti figūras tiesiaikino juostoje, be filmavimo. Senas būdas – siluetinė ar plokščių figūrų animacija, „ekranas su adatomis“, įvairiais planais stumdomos figūros su specialiu apšvietimu taip pat duoda neįprastą efektą. Plačiai naudojamos įvairios birios, tąsios medžiagos. Pastaruoju metu plintakompiuterinė grafika bei animacijos ir vaidybos deriniai.
Animacinį filmą išrado prancūzasČarlzas E. Reinodas netgi anksčiau už broliųLiumjerų išrastąkinematografą.1892 m. E. ReinodasParyžiuje pradėjo rengti „Optinius teatro“ seansus. Patobulinęs1877 m. savo išrastąpraksinoskopą E. Reinodas savo piešinius perkėlė antceliulioidinės juostos, todėl žiūrovai judančius paveikslėlius galėjo matyti ekrane. PrancūzasŽoržas Meljė užpatentavo daug kino triukų, leidžiančių sulėtinti, pagreitinti ar sujungti vaizdus. JAV animacijos pradininku laikomasDž. Stiuartas Blektonas, kurio piešinius iš laikraščio „New York Times“1896 m. nufilmavoTomas Edisonas.1898 m. Dž. S. Blektonas ir A. E. Smitas sukūrė pirmąjį lėlių animacinį filmą. Pirmuoju animacinio kino menininku pripažįstamas prancūzų režisieriusEmilis Kolis.1913 m. JAV režisieriaus Dž. R. Brėjaus (J. R. Bray) animaciniame filme „Menininko sapnas“ panaudotos klišės buvoanimatorių darbo mechanizavimo pradžia.1915 m. JAV režisieriai broliai D. irM. Fleišeriai išradorotoskopą – įrenginį, leidžiantį iš filmo kopijuoti žmonių judesius.1917 m. sukurtas pirmasis ilgametražis animacinis filmas „Apaštalas“.
Trečiame XX a. dešimtmetyje debiutavo ir savo studiją Los Andžele įkūrė JAV režisieriusVoltas Disnėjus. Keliasdešimt metų ši studija buvo svarbiausia animacinių filmų gamintoja pasaulyje. Su V. Disnėjaus vardu siejamos įvairios animacijos naujovės: vaizdo, ritmo ir muzikos derinimas; pirmasis spalvotas animacinis filmas; daugiaplanės kameros, sukuriančios vaizdo perspektyvą, panaudojimas; pirmasis pagal vaidybinio filmo struktūrą sukurtas animacinis filmas.1933 m. debiutavo vienas žymiausių animacinio kino novatorių škotas N. McLaren.1947 m. sukurtas pirmasis animacinis TV serialas „Triušis kryžiuotis“ (Crusader Rabbit). PoII Pasaulinio karo Europoje susiformavo savitos nacionalinės animacijos mokyklos.1960 m. prie JT įkurtas Tarptautinis animacinio kino susivienijimas (ASIFA),Ansi (Prancūzija) įvyko pirmasistarptautinis animacinių filmų festivalis. 1960 m. JAV pradėtas rodyti pirmasis animacinis serialas suaugusiems „Flintstonai“.1977 m. sukurtas vaidybinis filmas „Žvaigždžių karai“, kuriame pirmąkart itin gausiai panaudota kompiuterinė animacija.
Vienas animacinio kino pionieriųVladislovas Starevičius – lietuvių kilmės režisierius, dar caro laikais Maskvoje pagarsėjęs animaciniais filmais „Elniaragių kova“ (1910 m.), „Gražioji Lukanidė“ (1912 m.), „Žiogas ir skruzdėlė“ (1913 m.), mokėjo puikiai padaryti lėles, vaizdžiai imituoti jų judesius. Vėliau emigravo į Prancūziją ir ten kūrė. Lėlių filmą „Storulio sapnas“ 1938 m. Kaune sukūrė dailininkas Stasys Ušinskas.
XX a. 8–9-ajame dešimtmečiuose animacinį kiną sėkmingai kūrė kino mėgėjai, pelnydami už juos prizų įvairiuose festivaliuose. 9-jame dešimtmetyje Lietuvos kino studijose gimė ir profesionalioji animacija. A. Janausko „Kviečiantis pavyzdys“ (1988 m.), „Palankios aplinkybės“ (1991 m.), Z. Šteinio „Buvo, buvo, kaip nebuvo“ (1987 m.), „Dosnumas“ (1988 m.), I. Bereznicko „Baubas“ (1988 m.), „Bermudų žiedas“ (1989 m.), N. Valadkevičiūtės „Mįslė“ (1983 m.), „Medis“ (1984 m.) ir kt. filmai buvo demonstruoti tarptautiniuose festivaliuose.
1998 m. sukurtas pirmasis ilgametražis pieštinis animacinis filmas „Odisėjas“ (rež. V. Aškinis).
2014 m. pristatytas lietuvių režisieriaus V. Aškinio ir latvių animacijos meistro Reinio Kalnaellio ilgametražis animacinis filmas „Aukso žirgas“.[1]
