Movatterモバイル変換


[0]ホーム

URL:


Pereiti prie turinio
VikipedijaLaisvoji enciklopedija
Paieška

Ani

Koordinatės:40°30′27″ š. pl.43°34′22″ r. ilg. / 40.50750°š. pl. 43.57278°r. ilg. /40.50750; 43.57278
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ani
Անի

Ani griuvėsiai žvelgiant iš Armėnijos pusės
Ani
Ani
Koordinatės40°30′27″ š. pl.43°34′22″ r. ilg. / 40.50750°š. pl. 43.57278°r. ilg. /40.50750; 43.57278
VietaKarso vilajetas,Turkija
RegionasMažoji Azija
Istorija
SugriautasXV-XVIII a.
Laikotarpissenovė, viduramžiai
Tautaarmėnai
Informacija
Tirtasnuo1892 m.
VikitekaVikitekaVikiteka
UNESCO vėliavaUNESCO(angl.)(pranc.): 1518

Ani (arm. Անի,gr.Ανίον,lot.Abnicum) – archeologinė vietovė rytųTurkijoje,Karso vilajete. Taisenovės Armėnijos miesto liekanos. Pasaulio paveldo objektas (nuo 2016 m.).

Istorija

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

Ani minima nuoV a. Senovėje miestas buvoAni karalystės sostinė,V-IX a. kunigaikščiųKamsarakanų tvirtovė.961 m. karaliusAšotas IIIKarso į Ani perkėlėBagratidų dinastijos sostinę. Miestas pradėjo sparčiai augti,992 m. tapo armėnų patriarcho rezidencija. Miestą statė žymus architektasTrdatas. Manoma, kadX a. čia gyveno 50-100 tūkst. žmonių, istorikai jį minėjo kaip „40-ies vartų“, „tūkstančio ir vienos bažnyčios“ miestu. Ani klestėjimo viršūnę pasiekė valdant karaliuiGagikui I (9891020 m.). Vėliau dėlBizantijos plėtros miesto klestėjimas smuko,1045 m. jis galutinai prijungtas prie Bizantijos.

1064 m. turkųseldžiukų armija, vadovaujama sultonoAlpo Arslano sugriovė miestą ir išžudė jo gyventojus. Vėliau miestą pakaitomis valdė taiŠadadidai (kurdai musulmonai), taiGruzija. Nuo1199 m. Ani buvo valdoma kunigaikščiųZakarianų.1236 m. miestą nusiaubė mongolų-totorių antpuolis. Miesto reikšmė palaipsniui smuko.1441 m. armėnų patriatchatas persikėlė įJerevaną. Miestą užvaldžiusosmanams tai jau buvo tik kaimas, oXVIII a. vid. visiškai sunyko. Nuo1920 priklauso Turkijai.

Armėnų genocido metu miesto liekanos nuniokotos Turkijos armijos. Vėliau miestas ilgą laiką buvo grobstomas ir niokojamas vandalų, lankymas turistams buvo apsunkintas.

Architektūra

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

Ani yraX-XIII a. architektūros paminklų komplekso griuvėsių. Svarbiausi objektai:

  • Dvieilės tvirtovės sienų su bokštais ir reljefais (X a.),
  • Trijų daliųpakeliamasis tiltas su dviem bokštais (X a.),
  • Bagratidų rūmai (X a.),
  • Kupolinėkatedra (9391001 m.)
  • Gagikašeno bažnyčia (1010 m.) su karaliaus Gagiko skulptūra.

Taip pat gausu kitų X–XIII a. bažnyčių liekanų: Šv. Apaštalų, Dievo Motinos, Hambašeno, Abuhamrencų Šv. Grigaliaus, Tigrano Honenco Šv. Grigaliaus, Išganytojo.

Komplekso statinių architektūrai būdinga vertikalūs elementai, dekoratyvios arkatūros, interjerui – smailiosiosarkos,pilonai su sugrupuotomiskolonomis, briaunoti skliautai. Ani architektūra turėjo įtakos tolesnei Armėnijos architektūros raidai, kaimyninių ir Europos šalių architektūrai.XI-XIV a. Ani buvo kuriamos religinės ir pasaulietinės tematikosminiatiūros. Žymiausi miniatiūrų kūrėjai –Tadeosas,Hovhanesas,Grigoras,Gevorkas,Margarė.

18921893 m. ir19041916 m. Ani griuvėsius tyrė gruzinų istorikasNikolajus Maras[1].

Galerija

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]
  1. Ani.Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001
Ž  A  R
Pasaulio paveldo objektaiTurkijoje
MaterialusisTurkijos vėliava
Nematerialusis
Pasakotojų medahų menai(2003)·Mevlevių sema ceremonija(2005)·Karagiozas ir Hadživatas(2009)·Ašikų tradicija(2009)·Novrūzas(2009, kartu su 7 kitomis valstybėmis)·Tradiciniai sohbeto susirinkimai(2010)·Aliejaus imtynių šventė kirkpinaras(2010)·Sema, alevių-bektašių ritualas(2010)·Ritualinė keškeko tradicija(2011)·Mesir Madžunu šventė(2012)·Turkiškos kavos kultūra ir tradicija(2013)·Ebru, turkiškas popieriaus dekoravimas(2014)·Duonos gamybos ir dalinimosi kultūra: lavašas, katyrma, jupka, jufka(2016, kartu su 4 kitomis valstybėmis)·Čini gamybos tradicinė amatininkystė(2016)·Hidirelezas, pavasario šventė(2017)·Susikalbėjimas švilpesiu(2017)·Dede Korkuto epinės ir muzikinės tradicijos paveldas(2018, Kartu su Kazachstanu ir Azerbaidžanu)·Turkiškas tradicinis šaudymas iš lanko(2019)·Miniatiūros menas(2020, kartu su Azerbaidžanu, Iranu ir Uzbekistanu)·Tradiciniai strateginiai žaidimai: Togyzqumalaq, Toguz Korgool, Mangala/Göçürme(2020, kartu su Kazachstanu ir Kirgzija)·Hüsn-i Hat, tradicinė kaligrafija islamo mene Turkijoje(2021)·Çay (arbatos) kultūra – tapatybės, svetingumo ir socialinės sąveikos simbolis(2022, kartu su Azerbaidžanu)·Šilkaverpių auginimas ir tradicinė audimui skirto šilko gamyba(2022, kartu su 6 kitomis valstybėmis)·Chodžos Nasredino pasakojimo tradicija(2022, kartu su 6 kitomis valstybėmis)·Tradicinis Ahlato akmenų skaptavimas(2022)·Iliuminavimo menas: Tezhib/Tazhib/Zarhalkori/Tezhip/Naqqoshlik(2023, kartu su Azerbaidžanu, Iranu, Tadžikija, Uzbekija)·Iftar/Eftari/Iftar/Iftor ir jo sociokultūrinės tradicijos(2023, kartu su Azerbaidžanu, Iranu, Uzbekija)·Balabano/Mėjaus meistrystė ir atlikimo menas(2023, kartu su Azerbaidžanu)·Perlamutro inkrustavimo meistrystė(2023, kartu su Azerbaidžanu)·Tradicinės žinios, metodai ir praktikos, susiję su alyvmedžių auginimu(2023)·Tradicinio dūdmaišio (gaidos/tulumo) gamyba ir atlikimas juo(2024, kartu su Šiaurės Makedonija)
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Ani&oldid=7108576"
Kategorijos:
Paslėpta kategorija:

[8]ページ先頭

©2009-2025 Movatter.jp