Anglis (Carbonium) –cheminisperiodinės elementų lentelės elementas, žymimasC, eilės numeris 6.[1]
Atomų masė 12,01115. Išoriniųelektronų konfigūracija 2s²2p². Oksidacijos laipsnis junginiuose +2, +4, -4. Stabilūsizotopai12C (98,892 %) ir13C (1,108 %).Kosminiai spinduliai dalį atmosferosazoto paverčia radioaktyviu anglies izotopu14C (pusėjimo trukmė 5730 metų). Izotopo12C masės1 /12 dalis – cheminių elementų atomų masėsvienetas. Anglis sudaro 0,023 % Žemės plutos masės. Organinių junginių pavidalu anglies yra visų organizmų audiniuose,akmens irrusvosiose anglyse,durpėse,naftoje,gamtinėse dujose. 0,03 % (pagal tūrį) atmosferos sudaroanglies dioksidas CO2. Anglies yra gamtiniuose metalų karbonatuose (klintyje,kreidoje,marmure,dolomite,magnezite).
Yra 8 anglies alotropinės atmainos: amorfinė anglis,grafitas,deimantas, anglies nanovamzdeliai,fulerenas ir sintetinė –karbinas. Amorfinė anglis –suodžiai – juodi milteliai; grafitas – pilkai juodos spalvoskristalai, sistema heksagonalinė, kietumas 1, tankis 2230 kg/m³. Deimantas – bespalviai skaidrūs kristalai, sistema kubinė, kietumas 10, tankis 3510 kg/m³. Aukštoje temperatūroje (apie 1500 °C) deimantas ir grafitas virsta karbinu.
Visų anglies modifikacijų lydymosi temperatūra 3500–3700 °C. Anglis – nemetalas. Tirpsta išlydytuose metaluose, pvz.,geležyje,kobalte,nikelyje. Degdama sudaroanglies dioksidą (jei deguonies netrūksta) iranglies monoksidą (jei deguonies trūksta). Kaitinama su metalais ar jų oksidais, sudaro karbidus; pvz., iš anglies ir aliuminio oksido gaunamas aliuminio karbidas: 9C + 2Al2O3 → Al4C3 + 6CO. Aukštoje temperatūroje jungiasi suhalogenais (pvz., suchloru sudaroanglies tetrachloridą CCl4), siera ir kitais elementais. Anglies yra visuose organiniuose junginiuose. Didžiausios organiniu junginių grupės yraangliavandeniliai irangliavandeniai. Anglies atomai gali sudaryti linijines, šakotas grandines ir žiedus, prie kurių prisijungęvandenilio,deguonies ir kitų elementų atomai. Šiose grandinėse anglies atomų jungtys yra viengubos, dvigubos ir trigubos. Dvigubas jungtis turinčios molekulės linkusios stambėti (polimerizuotis) – susidaro stambiamolekuliai junginiai.
Anglis ir jos gamtiniai junginiai – svarbus energijos šaltinis ir chemijos pramonėsžaliava. Išgrafito daromielektrodai, gaunamos raketinių variklių antikorozinės dangos, grafito plastikai, juo futeruojama cheminė aparatūra. Labai grynu dirbtiniu grafitu atominiuose reaktoriuose lėtinami neutronai. Šlifuotideimantai vartojamipapuošalams. Iš deimanto gaminamos gręžimo įrankių vainikėliai. Suodžiai vartojamigumos gamyboje kaip užpildas.
Didelės molekulinės masės anglies junginiai evoliucijos metu sudarėgyvybės atsiradimo Žemėje pamatą. Augalųląstelės geba asimiliuoti atmosferos anglies dioksidą. Iš šio gebėjimo atsiradochemosintezė, fotoredukcija irfotosintezė.
Augaluose anglis sudaro 42-45 % sausosios masės, gyvūnuose 0,1-26 % gyvosios masės. Tos pačios rūšies organizmuose anglies kiekis priklauso nuo lyties, amžiaus, vystymosi stadijos ir kitų sąlygų. Svarbiausias žaliųjų augalų anglies šaltinis (95-98 %) yra atmosferos anglies dioksidas, gyvūnų – augalų susintetinti organiniai anglies junginiai. Žuvus organizmams, didžioji jų kūno dalis virsta anglies dioksidu. Dalis augalų asimiliuotos anglies ilgainiui virstadurpėmis,akmens anglimis,nafta,dujomis, dirvoshumusu,sapropeliu. Be stabiliosios anglies12C, augaluose kaupiasi ir radioaktyvioji14C. Su maistu ji patenka į gyvūnų ir žmogaus organizmą. Radioaktyviosios anglies kiekis augalų ir gyvūnų liekanose rodo, kada jie gyveno. Radioaktyvioji anglis naudojama fotosintezei, medžiagų kitimui ir apytakai organizme tirti.Bakterijų,virusų,vabzdžių žymėjimas radioaktyviąja anglimi padeda tirti jųbiologiją, kovoti su ligų sukėlėjais, augalų ir gyvūnųkenkėjais.
- ↑Danutė Ona Kimtienė, Arvydas Markuckas. Anglis (lot. Carboneum).Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. 521-522 psl.
