Per XX a. anglų kalba tapo pasaulinelingua franca ir iš šio statuso išstūmėprancūzų kalbą. Daugelyje šalių anglų kalba mokoma mokyklose kaip pirmoji užsienio kalba, anglų kalba yra daugelio tarptautinių organizacijų kalba.
Skiriama senoji (V–XI a.), vidurinė (XI–XV a.) ir naujoji (nuo XVI a.).
Senoji anglų kalba, arba anglosaksų kalba, pradėjo formuotis, kai V a. įkeltų (britų irgėlų) gyvenamą Britaniją išEuropos atsikėlė germanų gentys (anglai, saksai, jutai). Skiriami keturi anglosaksų kalbos dialektai:
anglų, kuri skirstoma į dvi patarmes:
Nortumbrijos – į šiaurę nuo Humberio upės iki pat Edinburgo Škotijoje; vyravo literatūroje ir kultūroje ikivikingų invazijos (793 m. Lindisfarne antpuolis, 865 m. didysis išsilaipinimas), po to vyrauja Veseksas
Vidurinė anglų kalba pradėjo formuotis po Hastingso mūšio, kai Anglijoje įsitvirtino normanų kunigaikštis Vilhelmas Užkariautojas. Dvaro kalba tapo normanų kalba (prancūzų kalbos variantas). Prancūzų kalba labai paveikė senąją anglų kalbą. Pakito kalbos struktūra. Sumažėjo galūnių, atsirado daugiau analitinių formų, žodžių tvarka tapo griežtesnė, žodynas pasipildė prancūziškais ir lotyniškais žodžiais.
Naujoji anglų kalba remiasiLondono tarme, kuri XVI a. paplito Britų salose (išskyrusŠkotiją) kaip rašto kalba.
Lietuvoje anglų kalba pradėta dėstyti tikXIX amžiaus pradžioje Vilniaus universitete. Amžiaus pabaigoje JAV išleistos pirmosios mokomosios knygos – 1875 metais parengtas M. Tvarausko žodynasTłumoczius arbaSłownikas angielckaj-lietuwyszkas ir lietuwyszkaj-angielskas, 1903–1905 metais A. Lelio žodynai. Vėliau gramatikos ir žodynai ruoštiVDU dėstytojų. 1962 metaisVilniaus universitete įkurta Anglų kalbos katedra (vėliau – Anglų filologijos), anglų kalba pradėta dėstyti daugelyje aukštųjų ir bendrojo lavinimo mokyklų. Po nepriklausomybės atkūrimo anglų kalbą mokytis pasirenka iki 93 % visų moksleivių.[3]2019 m. Lietuvoje anglų valstybinį brandos egzaminą laikė daugiau kandidatų, nei valstybinį lietuvių kalbos egzaminą (19160 lyginant su 17904 lietuvių).[4]
Pasak VLKK pirmininko A. Adomaičio, anglų kalbos invazija į Lietuvos žmonių gyvenimą vyksta neįtikėtinai sparčiai ir sėkmingai. Tam ypač pasiduoda jaunimas.[5]
Nevartotinianglicizmai kartais girdimi radijo, TV laidose. Kai kurie viešieji užrašai, įmonių pavadinimai, prekiniai ženklai Lietuvoje yra užrašomi angliškai. Angliški pavadinimai suteikiami verslo centrams, gyvenamųjų namų kvartalams[6].
Anglų kalba –analitinė, palyginti su kitomisindoeuropiečių kalbomis,kaityba anglų kalboje yra minimali. Gausu pagalbinių žodžių, mažagalūnių, santykiai tarp žodžių sakinyje reiškiami griežtažodžių tvarka (SVO). Yra tryslinksniai:vardininkas (arbasubjektyvinis linksnis, nurodo veikėją ―Mary washes her car 'Merė plauna savo automobilį'),kilmininkas (arbaposesyvinis linksnis, nurodo priklausymą ―This isMary’s car 'Tai yra Merės automobilis') irpapildinio linksnis (arbaobjektyvinis linksnis ―I seeMary 'Aš matau Merę',I live withMary 'Aš gyvenu su Mere'), kuris yranaudininko,galininko ir kitokių linksnių suprielinksniais junginys. Santykius, kurie lietuvių kalboje nusakomi atskirais linksniais, parodoprielinksniai. Kai kuriųįvardžių objektyvinio linksnio forma skiriasi nuo subjektyvinio (he 'jis' ―him 'jam / jį',with him 'su juo').
Daiktavardžiai turi vyriškąją arba moteriškąjągiminę, jeigu jie yra žmonės ar gyvūnai, kurių lytis žinoma. Jų giminę rodo įvardžiaihe 'jis' irshe 'ji', kuriais daiktavardžiai įvardijami. Visais kitais atvejais vartojamas bevardės giminės įvardisit 'tai'. Daiktavardžiai neturi jų giminę signalizuojančių galūnių, nors nedidelė grupė gali turėti giminę nurodančiųpriesagų:actor 'aktorius' –actress 'aktorė',poet 'poetas' –poetess 'poetė',lion 'liūtas' –lioness 'liūtė'. Kitais atvejais giminė gali būti reiškiama sudurtiniais žodžiais, pavyzdžiui,schoolmistress 'mokytoja' <school 'mokykla' +mistress 'ponia',workwoman 'darbininkė' <work 'darbas' +woman 'moteris',showgirl 'šokėja, dainininkė' <show 'pramoginis pasirodymas' +girl 'mergina',milkmaid 'pienininkė' <milk 'pienas' +maid 'tarnaitė; mergelė' ir panašiai. Tačiau dauguma daiktavardžių giminės nerodo jokiais būdais:player 'žaidėjas / žaidėja',scholar 'mokslininkas / mokslininkė',driver 'vairuotojas /vairuotoja'. Moteriškajai giminei pažymėti su daiktavardžiu gali būti vartojami atskiri žodžiaiwoman 'moteris',girl 'mergina, mergaitė',female 'moteris; patelė' ir pan.:woman driver 'vairuotoja',dance girl 'šokėja' (dance 'šokis'),female student 'studentė',female deer 'elnė'. Panaši sistema gali būti naudojama vyriškajai giminei nurodyti, vartojant žodžiusman 'vyras',boy 'berniukas',male 'vyras; patinas' ir pan.:Englishman 'anglas',Jewish man 'žydas',liftboy 'liftininkas',male student 'studentas',male deer 'elnias'.
Šiuolaikinėje anglų kalboje, skirtingai nei dabartinėsevokiečių,olandų,romanų,baltų irslavų kalbose,būdvardžiai neturi giminių irderinimo. Būdvardžiai iš viso nelinksniuojami (big dog 'didelis šuo',big dog’s 'didelio šuns',withbig dog 'su dideliu šunimi',big dogs 'dideli šunys').
Veiksmažodžiai, išskyrusto be 'būti', turi tik esamojo laikovienaskaitos trečiojoasmens galūnę-s, -es, o visi kiti asmenys irlaikai – begalūnių, neasmenuojami. Veiksmažodžiai pasižymi išplėtota laikų irveikslų sistema, yra 12 pagrindinių laikų formų: 2 vientisinės ir 10 sudėtinių (lietuvių kalboje taip pat yra 12 laikų formų: 4 vientisinės ir 8 sudėtinės).
Žodyne daugprancūzų,lotynų,skandinavų ir kt. kalbų žodžių. Rašyba archajiška, per šimtmečius nutolusi nuo tarimo. Pati kalba turi daugybętarmių bei regioninių variantų, kai kurie labai skiriasi nuobendrinės kalbos.
Pasvirusiu šriftu pažymėtos nykstančios arbamirusios kalbos,paryškintu šriftu pažymėtosbendrinę formą turinčios kalbos. *Germanų prokalbė yra hipotetinė kalba, iš kurios išsivystė dabartinės germanų kalbos ir tarmės.