Androgenai – vyriškieji lytiniaihormonai (testosteronas ir jo skilimo junginiai androsteronas, androstendionas, dihidrotestosteronas ir kt.), kuriuos gaminasėklidės,antinksčių žievė irkiaušidžių stroma. Androgenai gaminami išcholesterolio.Kraujyje androgenai dažniausiai būna susijungę su plazmos baltymais, ir tai užkerta kelią per didelei moters androgenizacijai (vyriškų požymių pasireiškimui) bei apsaugo pačius hormonus nuo jų skaidymokepenyse ir kituose organuose.
Androgenai reguliuojavulvos (moters išoriniųlytinių organų) formavimąsi. Ankstyvosenėštumo stadijose androgenus gaminakiaušidės, ir jiems veikiant apie 12-ą nėštumo savaitę vyriškos lytiesvaisiui ima formuotis vyriškašlaplė irsėklidžių kapšelis, o jeigu androgenų poveikio tuo metu nėra, formuojasilytinės lūpos irvarputė. Vidinių lytinių organų formavimuisi androgenai įtakos neturi, tačiau iš dalies skatinabaltymų,riebalų,angliavandenių ir kitų medžiagų sintezę.
Androgenų biologinis veikimas labiausiai pasireiškia formuojantis vyroantriniams lytiniams požymiams, sintetinantis baltymams, taip pat turi įtaką aukštajai nervinei veiklai, lytinių takų irlytinių liaukų funkcijai. Skatinalytinį potraukį, slopina moteriškuosius hormonus –estrogenus. Androgenai lemia sėklidžių kapšelio,sėklinių pūslelių,prostatos,varpos,Kuperio liaukų augimą. Moterims androgenai slopina hormonofolikulino gamybą, o tai stabdofolikulų subrendimąkiaušidėse,geltonkūnio susidarymą, skatinagimdos atrofiją. Esant dideliems androgenų kiekiams, estrogenų veikla slopintina.
Androgenai labai greitai pašalinami iš organizmo, neskepenyse jungiasi su gliukuronu irsieros rūgštimi, o po to išsiskiria sušlapimu.
