Šalies vardo kilmė nėra aiški, yra iškelta keletas hipotezių. Viena teigia, kad II a. graikų istorikasPolibijus mini andosinų gentį ties dabartine Andoros teritorija, o andosinų vardas siejamas su baskų žodžiuhandia („didelis, milžiniškas“).[4] Kita teigia, kad vardas kilęs nuo navarų žodžioandurrial („krūminga vietovė“).[5] Dar viena hipotezė, kad Andoros vardas kilęs nuo baskiško žodžiour („vanduo“).[6] Dar vienas aiškinimas yra, kad Andoros reikšmė – „Vartai, pro kuriuos pučia vėjai“.[7]
Andoros valstybė apima vieną Y formos slėnį, iš visų pusių apsuptą aukštų kalnų, kas per visą istoriją lėmė krašto izoliaciją. Tiesa, valstybės raidą didele dalimi lėmė procesai, vykęKatalonijoje į pietus.
Senovėje kraštą buvo apgyvendinusiiberų gentisandosinai, kurie ir davė pavadinimą visam slėniui. Nuo II a. pr. m. e. juos užvaldėRomos respublika, kuri palengva įjungė Andorą į savo prekybinių kelių sistemą. Nuo V a. Andoros slėnis priklausėVestgotų karalystei (administruotas išUrgelio vyskupijos), kuriai valdant galutinai įsitvirtinokrikščionybė. VIII a. į Pirėnus įsiveržus saracėnams, Andora liko neužkariauta ir aršiai gynėsi nuo užpuolikų musulmonų.
VIII a. pabaigoje Pirėnuose buvo įkurtaIspanijos marka, kuri turėjo tarnauti kaip buferinė zona tarp krikščionių ir musulmonų. Andoros slėnis sudarė dalį šios markos, ir iš pradžių buvo administruojamas kaip dalisUrgelio grafystės, o nuo 988 m. - kaip dalis Urgelio vyskupijos.
Urgelio vyskupai negalėjo kraštui užtikrinti karinio saugumo, todėl XI a. leido slėnyje įsigalėti vietos kataloniškos kilmės lordams Kaboetams. Šie tapo slėnio valdytojais, bet valdė jį kartu su vyskupais. Jų kataloniška kilmė lėmė katalonų kalbos įsitvirtinimą slėnyje.
Kuomet Andoros senjorė Ermesenda 1208 m. ištekėjo už gretimosFua grafystės grafo, Fua grafai (pranc.comte de Foix) tapo Andoros valdovais. Jie ir toliau dalinosi valdžią su Urgelio vyskupais, tačiau taip pat rūpinosi slėnio ūkiu, tiksliai nustatė savo valdų sienas ir parapijų administraciją. Jiems valdant Andoroje dygo viduramžiškos tvirtovės, bažnyčios, tiltai, kurie sudaro didžiąją dalį Andoros kultūrinio paveldo. Nuo 1278 m. Andora formaliai nebepriklausėAragono karūnai, kas laikoma oficialiu valstybės įkūrimo metais.
Ilgainiui pasibaigus Fua grafų dinastijai, Andoros valdovų titulas perėjoNavaros karaliams, o 1589 m. Navaros karaliuiHenrikui III tapus Prancūzijos karaliumi - Prancūzijai. Urgelio vyskupai ir toliau išlaikė teises į Andorą. Nepaisant visų vienijimo tendencijų, slėnis išlaikė savivaldą ir atskirą administaciją. XVIII a. krašte praūžusių karų metu Andora palaikė Katalonijos pusę.
1812 m. Andora trumpam prijungta priePrancūzijos imperijos ir inkorporuota į vieną iš departamentų. Tačiau jau 1814 m. atkurta jos nepriklausomybė, ir ji galiausiai įsitvirtino kaip moderni nepriklausoma Europos valstybė su dabartinėmis sienomis. Per XIX a. šalyje įvykdyta nemažai reformų. Andoriečiai aktyviai prisidėjo priekatalonų renesanso, ir švietime buvo skatinama trikalbystė, naudojant katalonų, ispanų ir prancūzų kalbas.
Per XX a. Andora išliko tarp Ispanijos ir Prancūzijos interesų. Pirmojo pasaulinio karo metu ji palaikė Prancūzijos pusę ir siuntė savanorius kovoti Prancūzijos armijoje. Nuo 1936 m., prasidėjusIspanijos pilietiniam karui, Prancūzija čia laikė savo dalinius, kad apgintų nuo karo ir Franko diktatūros plėtros.
1993 m. Andoroje pirmą kartą sukurta konstitucija, kuria oficialiai patvirtinta jos dvivaldystė: iki pat dabar šalies valdžia formaliai priklauso Urgelio vyskupams (reziduojantiems Ispanijoje) ir Prancūzijos prezidentams. Tai - unikali, pasaulyje daugiau niekur neaptinkama sistema. XXI a. Andora atsiveria pasauliui kaip turizmo valstybė.
Andora yra rytinėjePirėnų kalnyno dalyje tarpIspanijos irPrancūzijos, Madriu-Perafita-Claror slėnyje įsikūrusi valstybė. Vidutinisaukštis virš jūros lygio – 1996m. Aukščiausia viršukalnėComa Pedrosa (2946 m). Žemiausia vieta –Riu Runer (840 m). Andora yra tarp kalnų, iš visų pusių ją supa stačios uolos. Prancūzijos pasienyje yra Envaliros perėja 2400 m aukštyje. Žemiausias Andoros taškas yra Runero upėjeKatalonijos pusėje 838 m virš jūros lygio. 2/3 teritorijos dengiamiškai. Ilgiausia šalies upė yraValira, ilgis siekia 33 km. Katalonijoje ji susilieja suSegrės upe. Didžiausiasežeras yraŽuklaras. Aukščiausia viršukalnėComa Pedrosa siekia 2946 m aukštį. Valstybė yra šilto kalnų klimato zonoje: žiemą vidutinė temperatūra siekia -2 °C, o vasarą +24 °C.
Šiaurėje ribojasi suPrancūzija (56,6 km ilgio siena), o pietuose suIspanija (63,7 km).
Klimatas panašus į aplinkinių regionų, tačiau dėl padėties kalnuose žiemą iškrenta daugiau sniego, o vasaros kiek vėsesnės.Andorra la Vella – aukščiausiai įsikūrusi sostinė (1055 m virš jūros lygio).
Vyresnių nei 15 m. gyventojų raštingumas – 100 %.Vidutinė gyvenimo trukmė yra viena ilgiausių pasaulyje – 82,51 m. (moterų – 84,84 m., vyrų – 80,33 m.). Gyventojų amžiaus struktūra (2009 m. apsk.)[8] :
↑Josep Maria Font i Rius: Estudis sobre els drets i institucions locals en la Catalunya medieval. Edicions de la Universitat de Barcelona, Barcelona 1985,ISBN 84-7528-174-5.
↑Benjaminas Mašalaitis. „Pasaulio valstybės“. – Kaunas, „Šviesa“, 2007. // psl. 13
.svg)
