Amudarja (uzb.Amudaryo,pers.آمودریا =Āmūdaryā,turkm.Amyderýa, senovėje:Oxus, Jayhun, Dgihun) – upėVidurinėje Azijoje. Ilgis 1415 km (suPiandžu 2540 km). PrasidedaTadžikistano irAfganistano pasienyje, susiliejusVachšo irPiandžo upėms, prasidedančiomsPamyre. Teka į vakarus ir šiaurės vakarus Uzbekijos-Afganistano,Turkmėnijos-Afganistano sienomis, toliau per Turkmėniją, dalį teritorijos Turkmėnijos-Uzbekijos siena ir likusią dalį per Uzbekiją. Seniau įtekėjo įAralo ežerą ir sudarė deltą (dabar beveik nebepasiekia).
Upės baseiną galima skirstyti į dvi dalis: kalnų ir lygumų. Lyguminis baseinas driekiasiKarakumų irKyzylkumo dykumomis. Daug kur keičia vagą. Istoriniai šaltiniai mini, kad Amudarja tekėdavo įKaspijos jūrą, arba ir į Kaspiją, ir į Aralą.
Didžiausi intakai:Kafirniganas,Surchandarja (dešinieji),Kundūzas (kairysis).
XX a. antrojoje pusėje upės debitas tiesKerkiu buvo apie 2000 m³/s (didžiausias – 9060 m³/s, minimalus – 420 m³/s). Pavasarį patvinsta. Vanduo pasižymi dideliu drumstumu (3,3 kg/m³). Žemupys didžiąją metų dalį sausas (dėl to senka Aralo ežeras), o žiemą užšąla. Laivyba nuoČardžou.[1]
Labai intensyviai naudojamamedvilnės laukų drėkinimui. Nuo Amudarjos atsišakojaKarakumų kanalas – drėkinantis visą pietų Turkmėnistaną. Amu Bucharos kanalas drėkina centrinį Uzbekistaną. MaitinaSarykamyšo ežerą. Svarbiausi pakrančių miestai:Termezas,Nukusas (Uzbekija),Kerkis,Čardžou (Turkmėnija).
