 | Šiam straipsniui ar jo daliaitrūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdamitinkamas išnašas su šaltiniais. |
3°42′ p. pl.128°10′ r. ilg. / 3.700°š. pl. 128.167°r. ilg. /3.700; 128.167
Ambonas (indonez.Pulau Ambon) – salaIndonezijoje,Molukų salyno pietuose, į pietvakarius nuoSeramo,Bandos jūros šiaurėje. Plotas 775 km². Ilgis rytų-vakarų kryptimi 51 km. Kranto linija labai vingiuota, rytinę ir vakarinę dalis jungia sąsmauka. Pakrantėse yra mažesnių salų.
Ambono paviršius kalnuotas. Aukščiausios viršukalnės – Vavanis (1100 m) ir Salahutu (1225 m). Sala vulkaninės kilmės, tačiau ugnikalniai jau užgesę. Veikiafumarolės irsolfataros. Salą sudaro daugiausiagranitas irserpentinas, o pakrantes –kreida su joje susidariusiais stalaktitų urvais.
Klimatas ekvatorinis, musoninis; vidutinė metinė oro temperatūra 27 °C. Būdingas didelis kritulių kiekis, ypačmusonų metų. Pasitaiko taifūnų. Sausesnis laikotarpis tęsiasi nuo spalio iki balandžio.
Salą dengiadrėgnieji tropiniai miškai. Augalija ir gyvūnija panaši į aplinkinių salų.
Vietiniai Ambono gyventojai yra maišytos malajų-papuasų kilmės. Jie vartoja indoneziečių kalbą bei vietinįmalajų kalbos dialektą. Seniau saloje vartotakreolų kalbaportugis, bet dabar mirusi. Taip pat daug imigrantųjaviečių. Krikščionys ir musulmonai sudaro maždaug po pusę populiacijos. Svarbiausias salos miestas –Ambonas (Molukų provincijos sostinė).
Verčiamasi žemės ūkiu (auginamasmanijokas,sago palmės,duonmedžiai,cukranendrės,kava,kakava,pipirai,medvilnė). Taip pat vystoma žvejyba, medžioklė, miškų kirtimas,kopros rinkimas. Seniau Ambonas buvo svarbusgvazdikėlių irmuskato riešutų eksporto centras.
1513 m. Amboną pasiekė pirmieji europiečiai – portugalai. Jie kolonizavo salą, bet1605 m. čia įsitvirtino olandai. Iki įkuriantBataviją 1619 m., Ambonas buvo Olandų Rytų Indijos kompanijos būstinė.Suharto valdymo metais į salą atkelta daug musulmonų išJavos, kas sukėlė didelius religinius konfliktus.
