Didžiausią įtaką altitudė turiorganizmams, nes priklausomai nuo aukščio kintaatmosferos arvandens slėgis,temperatūra,drėgmė, o tai lemia organizmų galimybes gyvuoti ar net išgyventi tam tikrame aukštyje. Staigus aukščio nuo jūros lygio ir su juo susijusių veiksnių pasikeitimas gali sukelti negrįžtamus organizmo sandaros pokyčius. Su šiomis problemomis dažniausiai susidurialakūnai,alpinistai,narai.
Atmosferos slėgis turi tiesioginę priklausomybę nuo altitudės. Slėgį jūros lygyje sutarta laikyti 1atm (atmosfera), jis lygus 760 mmgyvsidabrio stulpelio, arba 1013,25 mb (milibaras), arba 1013,5 hPa (hektopaskalis). 1000 m aukštyje gyvsidabrio stulpelio aukštis siekia 674 mm Hg, 4800 m aukštyje 416 mm Hg, o 8848 m. (Everestas) tik 236 mm Hg.
Pirmąjį žinomą aukščio matavimą atlikoEratostenas, matuodamasGizos piramidžių aukštį. Nustatyti žemės paviršių lygių skirtumus pirmiesiems prireikėSenovės Romosakvedukų statytojams. Ypatingai daug žemės lygio matavimų buvo atlikta XIX a. pradžioje. Todėl atsirado būtinybė įvesti žemės lygio standartus.
Prancūzija1885–1897 m. atlikusi vidutinius matavimus, atskaitos tašku pasirinko jūros lygį prieMarselio.
Šveicarija visiems aukščiams matuoti pasirinkoŽenevos altitudę, kuri lygi 373,6 m. aukščiau Marselio atskaitos taško.
Vokietija1879 m. altitudės matavimams pasirinko vidutinį jūros lygįAmsterdame. Ši altitudė buvo pavadintanormaliu nuliu (NN).
Nustatyti bendrą visiems altitudės standartą būtinybė iškilo pradėjus kurti pasaulinę Vietos nustatymo sistemąGPS, nes jūros lygis nėra vienodas dėl Žemėsgeoidinės formos ir kitų faktorių. Pavyzdžiui,Panamos kanalo jungiamųAtlanto irRamiojo vandenynų vandens lygių skirtumas yra 20 cm. Todėl pagrindu buvo priimta Pasaulinė geodetinė sistema WGS84 (World Geodetic System 1984), kurioje įvertinama gravitacija ir naudojamos trimatės koordinatės.
