Aliuminis (lot.Aluminium) – cheminisperiodinės elementų lentelės elementas, žymimasAl, eilės numeris 13. Lengvas, minkštas, plastiškas, kalus, tąsus, lengvai poliruojamas, anoduojamas, atspindintis šviesą. Elementas pirmą kartą gautas1825 metais H. Oerstedo bei1827 metais F. Vėlerio (Wöhler), nuoXIX a. vidurio gaminamas pramoniniu būdu.
Paviršius apsitraukia tvirta, plona oksido (Al2O3) plėvele.Amfoterinis, reaguoja tiek surūgštimis, tiek ir sušarmais.
Svarbiausios druskos – aliuminio chloridas (AlCl3), fluoridas (AlF3), nitratas (Al(NO3)3), sulfatas (Al2(SO4)3).
Reaguodamas sušarmais sudaro aliuminatus, aukštoje temperatūroje jungiasi suazotu,siera,anglimi.
Aliuminis – plačiausiai paplitęsŽemės plutos metalas (8,13 proc.), randamas junginiuose –feldšpatuose,žėrutyje ir kituosemineraluose. Daugumos augalų sausojoje masėje yra apie 0,02 % aliuminio, nors būtinas jis tik kai kuriems augalams – hidrofitams,arbatmedžiui (trūkumas sukelia lapųchlorozę).
Organizmuose aliuminis kaupiasi smegenyse, kauluose,kasoje,skydliaukėje,kepenyse,blužnyje,inkstuose,kraujyje. Esant pertekliui, sunkėja fosfatų asimiliavimas, mažėjahemoglobino. Aliuminio dulkės žalingoskvėpavimo takams, junginiai skatinakraujo krešėjimą, išstumia kalcį kauluose, sutrikdo prakaito liaukas, gali sukeltiegzemą,kontaktinį dermatitą ar aknę, žalinginervų sistemai, žinomi kaipAlzheimerio ligos beiprotinio atsilikimo ironkologinių susirgimųpatologiniai faktoriai.[1]
Į organizmus aliuminis gali patekti su maistu, įkvepiant ar per sąlytį su odą: iš kosmetikos priemonių, dirbant su aliuminio junginiais, naudojant aliuminius indus ar pakuotes, išimplantų, vakcinuojant[2]. Sveiko žmogaus inkstai per parą sugeba pašalinti iki 5-10 mg su maistu gaunamo aliuminio[3].
Naikina bakterijas, dideli kiekiai nuodingi ir augalams.
Iš aliuminio gaminama iki 0,004 µm folija (valcuojant), kalant gaminami lakštai.Aliuminiu dengiamasplienas apsaugai nuo korozijos, paprasti ir optiniųteleskopų veidrodžiai, kaip reduktorius ir deoksidatorius naudojamas lydantplieną arketų. Aliuminio pudra naudojama gaminant akytąjį betoną, dažų ir lako pramonėje suteikiant jiems žvilgesį, folija – maisto produktams pakuoti. Skysto pavidalo junginiai naudojamivakcinose, gaminant padidinto atsparumo ugniai medžiagas. Aliuminis naudojamas kaip maisto gaminių paviršiaus metalinis dažiklis (E173)[4], gaminant skardines, antiperspirantų bei daugelio dezodorantų sudėties veiklioji medžiaga - aliuminio junginiai.
Naudojami aliuminiolydiniai suvariu,magniu,cinku,siliciu,manganu,ličiu,kadmiu,cirkoniu,chromu. Lydiniai pasižymi lengvumu (iki 3 kartų lengvesni už plieną), elektros ir šilumos laidumu, atsparumukorozijai, taip pat geros mechaninės savybės. Skiriami į liejamuosius (sudaro 15 % visų) ir deformuojamuosius lydinius. Svarbiausi liejamieji lydiniai –siluminai, deformuojamieji –duraliuminiai, avaliai, superduraliuminiai. Pirmieji aliuminio lydiniai pradėti gaminti XIX a., duraliuminiai sukurti XX a. pradžioje.
Alūnas arbaalūno akmuo (lot.alumen) − seniausias žinomas natūraliai gamtoje susidarantismineralas (druskų junginys,kristalas), kuriame gausu aliuminio. Tai ir lėmė paties cheminio elemento pavadinimą.
