Movatterモバイル変換


[0]ホーム

URL:


Pereiti prie turinio
VikipedijaLaisvoji enciklopedija
Paieška

Aliaska

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Aliaska
Alaska
Aliaskos vėliavaAliaskos herbas
(Išsamiau)
Laiko juosta: (UTC-9)
------ vasaros: (UTC-8)
ValstybėJungtinių Amerikos Valstijų vėliava Jungtinės Amerikos Valstijos
Administracinis centrasDžunas
Apylinkės19
Apskaitinės apyrubės11
Oficialios kalbosanglų
Įkūrimo data1959 m.
GubernatoriusBill Walker (I)
VadovasByron Mallott (D)
Gyventojų(2020[1])732 673 (48)
Plotas1 717 856 km² (1)
  - vandens %13,77 %
Tankumas(2020[1])0,43 žm./km² (50)
Aukščiausia vietaDenalis (6193,7 m)
ISO 3166-2US-AK
Tinklalapisalaska.gov
VikitekaAliaskaVikiteka

Aliaska (angl.State of Alaska) –Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) valstija šiaurės vakarinėjeŠiaurės Amerikos dalyje, tarpKanados rytuose irBeringo sąsiaurio vakaruose.[2] Tai didžiausia ir rečiausiai apgyvendinta JAV valstija.

Etimologija

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

Aliaskos pavadinimas kilęs išaleutų kalbos. Žodžiualaxsxaqaleutai vadinaAliaskos pusiasalį, ir jis gali būti verčiamas „vieta link kur juda jūra“.[3] XVII a. čia pasirodęrusai perėmė žodį kaip Аля́ска. Ilgainiui jis pradėtas vartoti ne tik pusiasaliui, bet visai didelei teritorijai šiaurės vakarų Amerikoje įvardinti.

Istorija

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]
Pagrindinis straipsnis –Aliaskos istorija.

Aliaska buvo pirmoji vieta, per kur išAzijos į Ameriką perėjo pirmieji žmonės. Kurį laiką tarp Sibiro ir Aliaskos egzistavo sausuma, vadinamojiBeringija. Manoma, kad Amerikos apgyvendinimas per Aliaską galėjo įvykti prieš 20-11 tūkstančių metų.[4] Gerokai vėliau,III tūkst. pr. m. e. iš Azijos į Ameriką atėjo dar viena atsikėlėlių banga -paleoeskimai, kurie apgyvendino šiaurines Amerikos pakrantes, iki patGrenlandijos. Paskutinės didelės migracijos metu po Aliaskos pakrantes išplitoeskimų-aleutų kalbomis kalbančios tautos. Dalis jų,inuitai, kaipTulės kultūros nešėjai IX-XII a. iš Aliaskos apgyvendino Kanadą ir Grelandiją.

Aliaskos senieji gyventojai

Iki kontakto su europiečiais Aliaska buvo apgyvendinta senųjų gyventojų. Aliaskos pietvakariuose gyvenojupikai (Aliaskos jupikai,Sibiro jupikai iraliutorai), Aleutų salose -aleutai. Regiono šiaurės vakaruose ir šiaurėje -inupiakai (inuitų subetnosas). Visi jie kalbėjo giminingomis eskimų-aleutų kalbomis ir užsiėmė jūros žvėrių medžiokle. Subarktinėje taigoje krašto gilumoje gyveno elnių medžiotojaiatapaskai. Pietrytinėje Aliaskoje aukšto išsivystymo lygio kultūras sukūrėtlingitai irhaidai.[5]

Pirmasis Aliaskos krantus pasiekęs europietis –V. J. Beringas, kurio vadovaujama rusų laivyno ekspedicija čia atplaukė1741 metais. Pirmoji rusų gyvenvietė įkurta1784 metais, o1799 metais čia įkurtaRusijos Amerikos bendrovė, iki 1867 m. faktiškai kontroliavusi prekybą kailiais ir medžioklę. Tiesa, XVIII a. pretenzijas į Aliaską reiškė irIspanija, kuri 1774-1789 m. surengė čia keletą ekspedicijų iš pietų palei vakarinę Amerikos pakrantę. Tačiau po 1789 m.Nutkos kizės (konflikto suBritų imperija), pasitraukė. Britai irgi žvalgė regioną nuo 1778 m.

Rusija aktyviai kolonizavo pietinę Alaskos pakrantę XIX a. pirmoje pusėje. Ją pirmiausia domino kailiukų prekyba su vietinėmis tautomis (aleutais, jupikais ir tlingitais). Rusų populiacija teritorijoje vos siekė 700 žmonių. Nors didžioji dalis Aliaskos buvode facto nekolonizuota, 1825 m. nustatyta siena suBritų Šiaurės Amerika (dab.Kanada), o 1824 m. - suJAV.

1867 m.kovo 30 d. nuoKrymo karų susilpnėjusiRusijos imperijapardavė Aliaską Jungtinėms Amerikos Valstijoms už 7,2 mln.dolerių (po 2 centus už akrą, pagal 2002 m. kursą – apie $86,7 mln.); sutartis pasirašytaVašingtone.[6] Iš pradžių Aliaska buvo administruojama kaipAliaskos departamentas (angl.Departament of Alaska), 1884–1912 m. - kaipAliaskos rajonas (angl.District of Alaska).

XIX amžiaus 9-ajame dešimtmetyje Aliaskoje rasta aukso, prasidėjusaukso karštligei užplūdo kolonistai, paspartėjo ekonomikos vystymasis. Nuo 1884 metų buvo gubernatoriaus valdoma apygarda, 1903 metais nustatytos ribos su Kanada, nuo 1912 m. Aliaska tapoteritorija (angl.Territory of Alaska).

Aliaska 1959 metais tapo JAV valstija.

Geografija

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]
Administracinis skirstymas

Aliaska ribojasi suBoforto,Čiukčių,Beringo jūromis,Aliaskos įlanka.Beringo sąsiauris vakaruose skiria Aliaską nuo Rusijos.

Tarp Beringo ir Aliaskos jūrų yraAliaskos pusiasalis, vakaruose –Siuardo pusiasalis. Valstijos viduryje plynaukštė, rytuose – Jukono plokščiakalnis, pietuose –Aliaskos kalnagūbris, šiaurėje –Brukso kalnagūbris beiArktinė žemuma. Aliaskai priklauso daug salų,Aleksandro salynas,Aleutų salos,Kodiako sala, Šv. Lauryno sala.

Kagujako kalnas

Pietų Aliaskoje yra 17 aukščiausių JAV viršūnių, taip pat ir aukščiausia Šiaurės Amerikos vieta –Makinlio viršūnė (6194 m). Yraugnikalnių, taip pat 4 ilgiausi pasaulio kalnųledynai.

Klimatas arktinis (šiaurėje), subarktinis (viduryje), vidutinių platumų jūrinis (Ramiojo vandenyno pakrantėje). Apie 70 % teritorijos amžinas įšalas.

Ilgiausios upės –Jukonas,Kuskokvimas, Tanana. Didžiausias ežeras –Iliamna.

Ekonomika

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

2003 m. Aliaskos valstijos bendrasis produktas buvo 31 mlrd.dolerių. Pajamos vienam žmogui siekė 33 213 dolerių, o tai 14-tas rezultatas visose valstijose. Žemės ūkis užima mažą dalį Aliaskos ekonomikoje. Žemės ūkio produkcija skirta pirmiausia pačios valstijos reikmėms – čia auginamos daržovės, galvijai, gaminami pieno produktai. Gamyba yra ribota, todėl maistas ir svarbiausios prekės įvežama iš kitur. Žmonės daugiausia dirba biudžetinėse įstaigose ir gamtos išteklių gavybos įmonėse.Ferbankse irAnkoridže įsteigtos karinės bazės labai svarbios šių miestų ekonomikai. Valstijoje auga paslaugų sektorius ir turizmas.

Kainos Aliaskoje yra didesnės negu likusiose valstijose (neskaitantHavajų). Tiesa, Ferbankse ir Ankoridže pragyvenimas yra pigesnis, negu didžiuosiuose JAV miestuose dėl mažesnių būsto ir transporto kainų. Didelių prekybos centrų atidarymas šiuose miestuose beiDžune taip pat gerokai prisidėjo prie kainų mažėjimo. Vis dėlto kaimo vietovėse dėl labai ribotos transporto infrastruktūros maisto bei vartojimo prekių kainos nepaprastai aukštos, lyginant su kitomis JAV valstijomis. Daug žmonių, gyvenančių tose vietovėse, važiuoja apsipirkti į didžiuosiuose miestuose esančius prekybos centrus.

Gamtiniai ištekliai:

  1. Nafta (išgaunama 25 % visos JAV naftos)
  2. Gamtinės dujos
  3. Mediena
  4. Lašiša
  5. Mineralai
  6. Auksas

Ekonomika labai priklauso nuo kitų JAV valstijų, kadangi pramonė mažai išvystyta.

Eskimų ir Indėnų gentys pačios pragyvena, naudodamos gamtos išteklius (medžioja, žuvauja, ir t. t.).

Demografija

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

15,4 % gyventojų –eskimai,aleutai beiindėnai (1998). Miesto gyventojų 65 %.

Didžiausi miestai

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

2020 m. duomenys[7]

Išnašos

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]
  1. USA: States and Major Cities,citypopulation.de
  2. Aliaska (Alaska).Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. 338-339 psl.
  3. Bergsland, Knut, ed. (1994). Aleut Dictionary: Unangam Tunudgusii. Alaska Native Language Center.ISBN 978-1-55500-047-9., at pp. 49 (Alaxsxi-x = mainland Alaska), 50 (alagu-x = sea), 508 (-gi = suffix, object of its action).
  4. Fagan, Brian M. & Durrani, Nadia (2016). World Prehistory: A Brief Introduction. Routledge. p. 124.ISBN 978-1-317-34244-1.
  5. Brian C. Hosmer, American Indians in the Marketplace: Persistence and Innovation among the Menominees and Metlakatlans, 1870–1920 (Lawrence, Kansas: University Press of Kansas, 1999), pp. 129–131, 200.
  6. „Kodėl Rusija pardavė Aliaską amerikiečiams?“.15min. Suarchyvuotasoriginalas 2017-04-26. Nuoroda tikrinta2017-07-11.
  7. USA: Alaska,citypopulation.de
Ž  A  R
Jungtinės Amerikos ValstijosJAV valstijos
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Aliaska&oldid=7701212"
Kategorijos:
Paslėpta kategorija:

[8]ページ先頭

©2009-2026 Movatter.jp