| Algis Uždavinys | |
|---|---|
 | |
| Gimė | 1962 m. balandžio 26 d. Vilnius,Lietuvos TSR |
| Mirė | 2010 m. liepos 25 d.(48 metai) Kabeliai,Lietuva |
| Tėvas | Vitoldas Uždavinys (g. 1936) |
| Motina | Ona Elena Garbutė (1938–2018) |
| Sutuoktinis (-ė) | Virginija |
| Vaikai | Dorotėja, Rūta |
| Veikla | filosofas, menotyrininkas, kultūrologas, lyginamų civilizacijų studijų specialistas, orientalistas. |
| Žymūs apdovanojimai | |
Prano Dovydaičio premija (2000 m.) | |
Algis Uždavinys (1962 m.balandžio 26 d.Vilniuje,Lietuvos TSR –2010 m.liepos 25 d.Kabeliuose,Lietuva) – filosofas, menotyrininkas, kultūrologas, lyginamų civilizacijų studijų specialistas, orientalistas. Vienas žymiausių antikos, neoplatonizmo filosofijos, civilizacinės komparatyvistikos, islamo studijų lietuvių specialistų.[1]
Gimė1962 m.balandžio 26 d.Vilniuje. Vaikystę praleidoDruskininkuose bei senelių sodyboje tarpKabelių irSenovės. Mokyklos laikais rašė pasakojimus apieindėnus.[2]
1980–1987 m. studijavoValstybiniame dailės institute Vilniuje, įgijo menotyrininko specialybę. Studijų metais buvo persekiojamas už antisovietinę veiklą.
Pirmą kartą saugumo akiratin giliu sovietmečiu A. Uždavinys pateko, iškėlęs virš traukinio „Druskininkai–Vilnius“ trispalvę. Su plevėsuojančia laisvos Lietuvos vėliava traukinys tąsyk pasiekė Vilnių. Vėliau, jau studijuodamas Vilniaus dailės institute, tiesaus būdo studentas per konferenciją viešai numetė popieriaus lapą su nurodyta tema ir išrėžė: „Apie šitą tarybinį šlamštą aš nekalbėsiu.“ Po šio incidento A. Uždavinys buvo pašalintas iš Vilniaus dailės akademijos, bet vėliau, padedantAntanui Andrijauskui, vėl priimtas.[3]
Kūrybinės veiklos pradžioje daug rašė apieXX a. antros pusės Lietuvos dailę. Besimokydamas lygia greta domėjosiGurdžijevo,Karloso Kastanedos,Herberto Giunterio,Tarthango Tulku dvasine literatūra. Rengdamas baigiamąjį darbą apie persiškų kilimų simboliką, susidomėjotradicionalizmo irperenalizmo idėjomis, persisėmė islamiškąja (sufizmo) pasaulėžiūra. DomėjosiFritjofo Šuono,Tito Burkharto,Martino Lingso,Sajedo Huseino Nasro,Anandos Kumarasvamio,Renė Genono idėjomis. Lankėsi Uzbekistane, kur nesėkmingai bandė aplankyti Chvadžos Nakšbandi Buchario mauzoliejų. Vėliau susisiekė su tuomečiu tradicionalizmo atstovu Martinu Lingsu (tarpukary buvusiu VDU senosios anglų literatūros profesoriumi), susipažino suLondono neoplatonikais. Bandydamas suvienyti „Atėnų logikos“ ir „Jeruzalės tikėjimo“ diskursus A. Uždavinys gręžėsi į islamiškąją tradiciją, senuosius Viduržemio jūros kraštų tikėjimus.[4]
A. Uždavinio universalių tyrimų ir akademinių studijų lauke buvoPlatonas,pitagoriečiai,stoikai irneoplatonizmas, senoji arabų kultūra, islamo istorija, filosofija ir mistika, senovės Egiptas, Mesopotamija, taip pat šiuolaikinių Vakarų moderni ir postmoderni kultūra – filosofija, religija, menas. Dėstė įvairiuose Europos, Azijos ir Australijos universitetuose.[5]
1987–1989 m. buvo savaitraščio „Literatūra ir menas“ dailės korespondentas.1987–2002 m. buvo komparatyvistinės kultūrologijos, estetikos ir meno teorijos skyriaus mokslinis bendradarbis Lietuvos kultūros ir meno institute.1995–2002 m. dirbo Lietuvos filosofijos, kultūros ir meno institute, nuo2002 m. buvo komparatyvistinių kultūros studijų vyresnysis mokslinis darbuotojas Lietuvos kultūros tyrimų institute. Nuo2000 m. buvo Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės instituto vyresnysis mokslinis darbuotojas, Humanitarinių mokslų katedros vedėjas, profesorius.
1998 m. Lietuvos meno kūrėjų asociacija jį pripažino geriausiu dailės kritiku.2000 m. apdovanotas P.Dovydaičio premija. Mokslininkas buvo Lietuvos dailininkų sąjungos (1999), Tarptautinės neoplatoniškųjų studijų draugijos JAV sekcijos (1997), Lietuvos orientalistų asociacijos (1992), Lietuvos estetikų asociacijos (1993), daugybės tęstinių mokslinių leidinių ir knygų serijų redkolegijų narys.[6]
1996–2000 m. studijavo doktorantūrą Lietuvos filosofijos ir sociologijos institute, apsigynė humanitarinių mokslų (filosofijos) daktaro disertaciją tema „Proklo hermeneutinė filosofija“.2008 m. įgijo habilituoto mokslų daktaro vardą.
A. Uždaviniui priklauso daugybės mokslinių straipsnių, vertimų, recenzijų apie kultūrą ir dailę, poezijos ir prozos kūrinių autorystė. Filosofas parašė, sudarė ir išleido daug mokslinių monografijų, antologijų studijų, straipsnių lietuvių ir anglų kalbomis.[7]
Parašė mokslinių studijų ir straipsnių lietuvių, rusų, prancūzų ir anglų kalba, kultūros ir dailės recenzijų, prozos ir poezijos kūrinių.
