Movatterモバイル変換


[0]ホーム

URL:


Pereiti prie turinio
VikipedijaLaisvoji enciklopedija
Paieška

Albedas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Saturno palydovasJapetas turi albedą nuo 0,03 iki 0,5 – tai didžiausias šviesumo kontrastas iš visų Saulės sistemos kūnų.

Albedas (lot.albus – baltis) – dydis, apibūdinantis kūnų paviršių gebėjimąatspindėti į juos krintančiosspinduliuotės srautą.[1] Albedui nepriskiriamas blyksnio formos atspindėjimas skysčiuose.

Albedo sąvoka labiausiai naudojamaklimatologijoje irastronomijoje.

Didžiausias paplitusių medžiagų albedas yrasniego – apie 90 %, mažiausias – tokių tamsių medžiagų kaipmedžio anglis (4 %). Kai kurių giliųurvų ir panašių tamsių ertmių albedas gali būti artimas nuliui (juodojo kūno albedas lygus nuliui).Daugumos sausumos paviršių albedas yra 10–40 % intervale,dykumos dažniausiai turi didžiausią albedą.Žemės planetos vidutinis atspindėjimas yra apie 30 %.

Žmogaus veikla keičiant planetos paviršiaus struktūrą (pvz.,miškų kirtimas iržemdirbystė) lemia planetos albedo kitimą. Tačiau šį poveikį sudėtinga įvertinti kiekybiniu požiūriu.

Vienas iš atspindėjimo reikšmės pavyzdžių yra sniego ir temperatūrosgrįžtamasis ryšys. Jeigu sniegu padengtas paviršius nutirpsta pakilus temperatūrai, sumažėja sniego plotas, dėl to sumažėja to paviršiaus albedas, spinduliavimas sugeriamas, virstašiluma ir skatina tolesnį temperatūros kilimą bei sniego tirpimą. Atitinkamai galimas ir atvirkštinis procesas – temperatūrai žemėjant, susidaro daugiau sniego bei skatinamas atšalimo ciklas.

Astronominis albedas

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

Planetų,palydovų,asteroidų albedas gali daug pasakyti apie šių dangaus kūnų savybes. Albedus giliau nagrinėjaastronomijos šakafotometrija. Daug informacijos apie tolimus arba mažusteleskopais negalimus stebėti objektus surinkta tyrinėjant jų atspindėjimo savybes.

Astronominiai albedai būna dviejų rūšių:

  • Geometrinis albedas lygus stebėtojo registruojamo apšviestumų santykiui nuo dangaus kūno ir nuo tokio pat dydžio (kaip ir dangaus kūnas), difuziškai atspindinčio plokščio disko, statmeno regėjimo spinduliui (t. y., apšvietimo šaltinis yra stebėtojui už nugaros) ir esančiodangaus kūno vietoje. Geometrinis albedas priklauso nuobangos ilgio.
  • Sferinis albedas (arbaBondo albedas) yra dydis, parodantis kokią krentančią į jį visame elektromagnetinių bangų diapazone energijos dalį kūnas išsklaido į visas puses.

Albedas kinta nuo 0 iki 1. Kartais jis išreiškiamas procentais nuo 0 iki 100.

Kai kurių dangaus kūnų albedai

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]
PavadinimasBondo AlbedasGeometrinis albedas
Merkurijus0.1190.138
Venera0.750.84
Žemė0.290.367
Mėnulis0.1230.113
Marsas0.160.15
Plutonas0.40.44-0.61

Šaltiniai

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]
  1. albedas(parengėArūnas Bukantis; Jokūbas Sūdžius).Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2024-10-03).
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Albedas&oldid=7397649"
Kategorijos:

[8]ページ先頭

©2009-2025 Movatter.jp