Manoma, kad Albanijos vardas gali būti kilęs nuo ilyrų genties albanų. II a. graikų geografasKlaudijus Ptolemėjus žemėlapyje pažymėjo gyvenvietę Albanopolį, kuris buvo prieDuresio.[5] Dabartinis albanų tautos savivardis yraShqipëria (arbaShqipëri), kas reiškia „erelių žemė“ arba „erelių šalis“. Tokį pavadinimą albanų tauta ėmė vartoti XVII–XVIII a. Manoma, kad jis kilęs nuo XV a. nacionalinio didvyrio, albanų kovų su turkais vadoSkanderbego, ant kurio tamsiai raudono apsiausto buvo išsiuvinėtas dvigalvis erelis.[6]
Garsiajame Ptolemėjaus žemėlapyje, kuriame minima Ilirų gentis Albanoi yra pažymėtas ir miestas – Albanopolis. Šiokių tokių duomenų apie Albanijos kilmę duoda jos vardo susidarymo aiškinimas. Alb- elemento kilmė šalies pavadinime yra siejama su ilyrų alb – kalva, kalvų pieva, iš kurio kildinamas ir pavadinimasAlpės[7]. Ir pagal albanų istorikų versiją, dabartinių albanų protėviai buvoilyrai[8], kurie į vakarų Balkanus atsikraustė apie 2 tūkstantmetį pr. m. e. Tuo metu jie buvo apsupti keleto nedraugiškų valstybių. Graikai į šią teritoriją atvyko VII a. pr. m. e. ir, pavertę ją savo kolonija, taikiai prekiavo su vietiniais gyventojais ilyrais. Patys ilyrai savarankišką valstybę įkūrė IV a. pr. m. e., tačiau graikai užvaldė pietinę šalies dalį (teritoriniai ginčai tarp Albanijos ir Graikijos tęsiasi ir iki šių dienų). Vėliau, 228 m. pr. m. e., besiplečianti Romos valstybė užgrobė Ilyriją, pasiuntusi ten 200 karo laivų. Tačiau lingvistiniai duomenys prieštarauja tokiai traktuotei.Ilyrai greičiausiai buvękentuminės kalbos atstovais, o albanai yrasateminės kalbos atstovai. Vis dėlto genetiniai tyrimai nedviprasmiškai parodo, kad albanai yra Balkanų autochtonai. Viena iš labiau pagrįstų versijų yra albanų kilimas išdakų – senosiosDakijos (dab.Rumunija) gyventojų, kurie į šiuolaikinę Albaniją atsikėlė poromėnųDakijos nukariavimo. Tai patvirtina albanų prokalbės substratasrumunų kalboje beidakų iralbanų asmenvardžių paralelės. Tačiau ši etnogenezės versija albanų netenkina politiniais sumetimais dėl pretenzijų į Kosovą, nes šie reikalavimai grindžiami neįrodytu ilyrų ir albanų giminiškumu.
Nuo 167 m. pr. m. e. romėnai įsigalėjo visame Balkanų pusiasalyje, vėliau dabartinė Albanija pateko įBizantijos imperijos valdžią. Osmanų imperija Albaniją valdė 1385–1912 m.XIX a. II pusėje kilęsalbanų tautinis atgimimas siekė Albanijos nepriklausomybės. Ji buvo paskelbta1912 m.lapkričio 28 d. Antrojo pasaulinio karo metu Albanija patyrė Italijos ir kiek vėliau Vokietijos okupacijas. Po karo Komunistų partijos sekretoriuiEnver Hoxhai pavyko įvairiais būdais išsaugoti šalies vientisumą. Šalyje jis įvedė griežčiausią stalininį totalitarinį režimą ir galiausiai nutraukė santykius su visomis komunistinėmis valstybėmis;
Po pirmųjų demokratinių rinkimų 1992 m. pradėtos ekonominės ir demokratinės reformos, jas, tiesa, nekaip sekėsi įgyvendinti. Tuo pačiu metu dėl investicijų kompanijų apgaudinėjimų prasidėjo bankrotai, ginkluoti maištai. Anarchija buvo pristabdyta tik tarptautinių organizacijų dėka.
Albanija apibūdinama kaip besivystanti demokratija, valstybę vis dar kamuoja korupcija, organizuotas nusikalstamumas, didelis nedarbo lygis. Albanija buvo tarp pirmųjų, pripažinusiųKosovo nepriklausomybės 2008 m. vasario 17 d. deklaraciją
1992 metais įvykę visuotiniai rinkimai formaliai panaikino komunistinį režimą šalyje, tačiau faktiškai tai buvo padaryta 1998 m. priėmus naują konstituciją, kuri pakeitė 1991 m. balandį priimtą laikinąjį pagrindinį šalies įstatymą.
Albanija – parlamentinė respublika. Įstatymų leidžiamoji valdžia priklauso vienų rūmų parlamentui (Kuvendi), sudarytam iš 140 tautos atstovų. Šimtą iš jų šalies piliečiai renka pagal daugumos atstovavimo principą, kitus 40 – pagal partijų sąrašus (proporcinis atstovavimas). Parlamento nariai renkami ketverių metų kadencijai.Prezidentas renkamas parlamento penkerių metų kadencijai.Teisminė valdžia – Konstitucinis ir Aukščiausiasis teismai.
Albanija yra kalnuotas kraštas. 29 % šalies paviršiaus pakilę per 1000 m virš jūros lygio, 30 % yra žemiau 300 m virš jūros lygio. Vidutinis šalies aukštis 714 m virš jūros lygio. Trys pagrindinės paviršiaus formos – kalnai šiaurėje, rytuose ir pietryčiuose, kalnagūbriai ir aukštumos viduryje, kalvota ir slėniuota lyguma pajūryje. Iš pietryčių į šiaurės vakarus kalnai suskaidyti tektoniniais pažemėjimais, jais teka svarbiausios Albanijos upės, priklausančios Adrijos irJonijos jūrų baseinams. Upės prasideda kalnuose, sraunios, žiemą patvinsta. Dideli hidroenergetiniai ištekliai, vanduo naudojamas laukams drėkinti. Laivybai tinka tikBunė, ištekanti išŠkoderio ežero.
Pasienyje telkšo dideli tektoninės kilmės ežerai: Škoderis,Prespa irOhridas. Pajūryje – lagūninės kilmėsKaravastasė irNartė.
Miškai užima 29 %, krūmai 17 %, dirbamoji žemė 21 %, pievos ir ganyklos 16 %, ežerai ir upės 4,5 % šalies teritorijos.
KlimatassubtropikųViduržemio jūros tipo:žiemos šiltos ir drėgnos,vasaros karštos ir sausos. Vidutinė metinė oro temperatūra nuo +14 °C šiaurėje iki +18 °C pietuose. Gausu kritulių – nuo 650 mm pietryčiuose iki 2600 mm pajūryje. Vidutiniškai vasarą iškrenta 10 % metų kritulių normos. Žiemą dažni stiprūs ir sausi vėjai, vadinamibora, pučiantys nuo kalnų. Dažnosperkūnijos. Kalnuose klimatas vietomis alpinių pievų – oro temperatūros žemesnės, sniegas išsilaiko kelis mėnesius.
Vidutinė sausio ir liepos oro temperatūra °C (vidutinis daugiametis kritulių kiekis mm):Škoderis +4 ir +25 (1 850),Tirana +7 ir +24 (1 350),Korčė +12 ir +26 (750).
Demokratines ir ekonomines reformas, rinkos ekonominės plėtojimą Albanija pradėjo viena paskutiniųjų Vidurio ir Rytų Europoje, šalis yra laikoma viena neturtingiausių Europos valstybių. 1992 m. po demokratinių rinkimų pradėtos ekonominės reformos, privatizacija, teisinės bazės kūrimas. Rezultatai pranoko lūkesčius: augo BVP, stabilizavosi lekas, bet 1995 m. (daugiausiai dėlpiramidinių schemų – investuotojų apgaudinėjimų) reformos pradėjo strigti.
Pastaraisiais metais Albanijos ekonomika atsigavo, siekiama pritraukti investicijų, nors mokesčių, nuosavybės įstatymų, bankininkystės reformos vystosi lėtai, plėtrai itin trukdo daug kur įsigalėjusi korupcija.
2006 m. surašymo duomenimis, Albanijoje buvo 3,581 milijono gyventojų. Ketvirtadalis iš jų – jaunesni nei 15 metų, 9 % sudaro vyresni nei 64 metų gyventojai. Tai jauna šalis. Albanija – viena iš nedaugelio Europos valstybių, kurios gimstamumo rodikliai didesni už mirtingumo. Tūkstančiui gyventojų tenka 15,11 gimimų ir 5,22 mirčių.Kūdikių mirtingumo rodiklis yra vienas didžiausių Europoje, skirtingais duomenimis jis yra 20–22 mirčių tūkstančiui kūdikių – beveik dešimt kartų didesnis nei Singapūre ir beveik tiek pat kartų mažesnis nei Angoloje. Pagrindinės etninės grupės:
Nors daugelis gyventojų sieja save su kokia nors religija, šalis pasižymi itin dideliu ateistų ir agnostikų procentu. Nėra oficialios, tikslios statistikos, kuri pateiktų Albanijojereligijos pasiskirstymą tarpžmonių. Bet remiantisCŽV pasaulio duomenų knyga (CIA World Factbook), Albanijoje pagal religijas pasiskirsto šitaip:
Pagal Pew tyrinėjimų centro (Pew Research Center) duomenis nuo2009 metų, teigia esant 49,9 proc. musulmonų. O pasak Pasaulio krikščioniškos enciklopedijos (World Christian Encyclopedia) taip pat 2009 metais, pateikia dar mažesnį musulmonų kiekį Albanijoje – 38,8 proc., taip pat teigia esą 16,1 proc. sudaro stačiatikiai, 16,8 proc. Romos katalikai ir 16,6 proc. saves nepriskiriančių jokioms religijoms. PasakJungtinių Valstijų valstybės departamento, aktyviai dalyvaujančių religinėse apeigose yra 25-40 procentų Albanijos gyventojų. Gėlupo organizacijos (The Gallup Organization)2010 metų ataskaita parodo, kad religija yra svarbi 39 procentams albanų, todėl Albanija priskiriama prie mažiausiai religingų valstybių pasaulyje ir užima 13 vietą tarp visų valstybių (palyginimuiEstija pirma,Švedija antra, oLietuva – 26). Pasak2011 metų surašymo – 70 procentų albanų nedeklaravo jokios religijos.
.svg)
