| Airijos vyriausybė Rialtas na hÉireann Government of Ireland | |
|---|---|
 | |
| Įkurta | 1937 m. gruodžio 29 d. (1937-12-29) |
| Panaikinta | {{{Panaikinta}}} |
| Trumpinys | |
| Tipas | Vyriausybė |
| Anksčiau | |
| Jurisdikcija | |
| Buveinė | Merrion Street Dublinas,Airija |
| Metinis biudžetas | {{{Metinis biudžetas}}} |
| Vadovas | Micheál Martin |
| Pavaduotojas | {{{Pavaduotojas}}} |
| Darbuotojų | 14 ministrų[1] 4 viceministrai 1ministras pirmininkas |
| Narių skaičius | {{{Narių skaičius}}} |
| Biudžetas | {{{Biudžetas}}} |
| Aukštesnioji agentūra | {{{Aukštesnioji}}} |
| Svetainė | gov.ie |
 |
| Šis straipsnis yra serijos Airijos politinė sistema ir vyriausybė dalis |
Užsienio politika |
Airijos vyriausybė (air.Rialtas na hÉireann,angl.Government of Ireland) –Airijosvykdomoji valdžia, kuriai vadovaujaministras pirmininkas (air.Taoiseach). Vyriausybę sudaroministrai, kurie paprastai vadovauja atitinkamoms ministerijoms ir yra parlamento –Irachto – nariai.
Ministras pirmininkas skiriamasAtstovų rūmų siūlymu ir formaliai paskiriamasprezidento. Prezidentas taip pat tvirtina kitus ministrus, kuriems turi pritarti Atstovų rūmai. Vienas ministras skiriamasministro pirmininko pavaduotoju (air.Tánaiste). Kadangi vyriausybė priklauso nuo parlamento palaikymo, jai būtina dauguma Atstovų rūmuose.
Dabartinė, 35–oji Airijos vyriausybė darbą pradėjo 2025 m. sausio 23 d. Jai vadovaujaFianna Fáil lyderisMicholis Martinas, o jo pavaduotojas –Fine Gael vadovasSaimonas Harisas. Vyriausybę sudaro Fianna Fáil, Fine Gael ir nepriklausomi politikai; ji suformuota po 2024 m. gruodį vykusių visuotinių rinkimų.[2]
Airijos vyriausybės sudėtį reglamentuojaKonstitucijos 28 straipsnis bei Ministrų ir sekretorių įstatymai (1924–2020 m.).[3] Pagal Konstituciją, kabinetą turi sudaryti nuo 7 iki 15 narių,[4] visi jie turi būti parlamento (Irachto) nariai.
Nuo 1966 m. visos vyriausybės sudaromos iš 15 narių – ministro pirmininko ir 14 ministrų. Nors dėl atsistatydinimų ar koalicijos pokyčių šis skaičius gali laikinai kisti, įprastai laikomasi maksimalios sudėties.
Ne daugiau kaip du ministrai gali būtiSenato nariai,[4] tačiau dažniausiai visi paskiriami išAtstovų rūmų. Nuo 1937 m., kai įsigaliojo dabartinė Airijos konstitucija ir buvo įkurta šiuolaikinė vyriausybė, tik du ministrai buvo paskirti iš Senato – Šonas Moilanas (žemės ūkio ministras 1957 m.) ir Džeimsas Dudžas (užsienio reikalų ministras 1981–1982 m.).[5] Tarpukariu, dar iki Konstitucijos priėmimo, kai Airijos laisvosios valstybės vykdomąją valdžią vykdė Vykdomoji taryba, ministro pareigas ėjo Senato narys Džozefas Konolis.[5]
Kiekvienas vyriausybės ministras vadovauja konkrečiai ministerijai.[6] Papildomai skiriami viceministrai (anksčiau – parlamentiniai sekretoriai), kurie nėra kabineto nariai, tačiau padeda pagrindiniams ministrams. Taip pat gali būti paskiriamasministras be portfelio, kuris nevadovauja ministerijai – pavyzdžiui,Frankas Eikenas 1939–1945 m. buvo atsakingas už gynybos koordinavimą.[7] Ministrų pareigos ir ministerijų struktūra gali keistis po rinkimų arkabineto pertvarkų. Kai kurie ministrų postai – darbo, pašto, ir viešųjų paslaugų – laikui bėgant buvo panaikinti arba integruoti į kitas ministerijas.
Asmenys, nepriklausantys oficialiai vyriausybei, neturi balsavimo teisės ministrų kabinete, tačiau gali visapusiškai dalyvauti jo veikloje ir paprastai gauna tuos pačius dokumentus kaip ir ministrai. Vis dėlto balsavimai kabinete reti – sprendimai dažniausiai priimami bendru sutarimu arba vadovaujantis ministro pirmininko pozicija.
Vyriausybei pataria generalinis prokuroras, kuris, nors ir nėra kabineto narys, dalyvauja jo posėdžiuose kaip vyriausiasis teisinis patarėjas.
Kabinete taip pat gali dalyvauti vyriausybės parlamentinis įgaliotinis (angl.Chief Whip)[8] ir kai kurie valstybės viceministrai, dar vadinami jaunesniaisiais ministrais. Nors jie nėra kabineto nariai, iki trijų reguliariai posėdžiaujančių viceministrų gali būti skiriamas papildomas atlyginimas.[9][10] Tokie pareigūnai neoficialiai vadinami „super viceministrais“.[8] 35–ojoje Airijos vyriausybėje viceministro statusą turi Merė Batler, Hildegarda Nouton, Noelis Grilišas ir Šonas Kanis.
DublinoŠvenčiausiosios Trejybės kolegijos teisės profesorius Oranas Doilis yra pareiškęs, kad toks jų dalyvavimas gali prieštarauti Konstitucijoje numatytam kabineto konfidencialumo principui.[11] 2025 m. sausį opozicijos parlamento nariai Pa Deilis ir Polas Merfis kėlė klausimą dėl šios praktikos teisėtumo.[12][13]
Po kiekvienų visuotinių rinkimų naują vyriausybę sudaro ministras pirmininkas, paskirtas gavus Atstovų rūmų pritarimą. Ministrui pirmininkui atsistatydinus, laikoma, kad atsistatydino visa vyriausybė. Todėl nauja vyriausybė formuojama ir tuo atveju, kai toje pačioje parlamento kadencijoje pasikeičia tik ministras pirmininkas. Konstitucija leidžia ne ilgesnę kaip septynerių metų Atstovų rūmų kadenciją, tačiau įstatymai ją riboja iki penkerių metų. Ministras pirmininkas bet kada gali patarti prezidentuipaleisti Atstovų rūmus, o tai reiškia pirmalaikius rinkimus.[4]
Ministras pirmininkas turi išlaikyti Atstovų rūmų pasitikėjimą. Praradęs daugumos palaikymą dėl nepasitikėjimo ar atmesto biudžeto, jis privalo atsistatydinti, nebent siekia Atstovų rūmų paleidimo. Sprendimą dėl paleidimo priima prezidentas savo nuožiūra, tačiau iki šiol visi tokie prašymai buvo patenkinti.[4]
Ministras pirmininkas taip pat gali siūlyti atleisti atskirus ministrus. Atsistatydinus ministrui pirmininkui, visa vyriausybė atsistatydina kaip kolegialus organas, tačiau pagal Konstituciją visi jos nariai eina pareigas tol, kol paskiriami įpėdiniai. Paleidus Atstovų rūmus, ministrai, netekę parlamentinės narystės, vis tiek lieka savo pareigose iki naujos vyriausybės paskyrimo.[4]
Kai atsistatydina ministras pirmininkas ir visa vyriausybė, tačiau prezidentas nepaskiria naujo premjero (pavyzdžiui, dėl to, kad Atstovų rūmai nesusitaria dėl kandidato), kadenciją baigianti vyriausybėlaikinai toliau vykdo pareigas, kol bus suformuota nauja. Tokia situacija dažnai susiklosto po visuotinių rinkimų, kai jokia partija ar koalicija nesurenka daugumos ir nesugeba greitai sudaryti vyriausybės. Laikinoji vyriausybė taip pat gali veikti, kai premjeras praranda parlamento pasitikėjimą, bet nauji rinkimai nepaskelbiami.
Tokios laikinosios vyriausybės Airijoje veikė šiais atvejais:
| Atsistatydinimo data | Ministras pirmininkas | Nauja vyriausybė | Naujas premjeras | Naujoji koalicija |
|---|---|---|---|---|
| 1989 m. birželio 26 d.[14] | Charles Haughey | 1989 m. liepos 12 d.[15] | Charles Haughey | Fianna Fáil–Pažangieji demokratai |
| 1992 m. gruodžio 14 d.[16] | Albert Reynolds | 1993 m. sausio 12 d.[17] | Albert Reynolds | Fianna Fáil–Darbininkų partija |
| 1994 m. lapkričio 18 d.[18] | Albert Reynolds | 1994 m. gruodžio 15 d.[19] | John Bruton | Fine Gael–Darbininkų partija–Demokratinė kairė |
| 2016 m. kovo 10 d.[20] | Enda Kenny | 2016 m. gegužės 6 d.[21] | Enda Kenny | Fine Gael–Nepriklausomi politikai |
| 2020 m. vasario 20 d.[22] | Leo Varadkar | 2020 m. birželio 27 d.[23][24] | Micheál Martin | Fianna Fáil–Fine Gael–Žaliųjų partija |
Airijoje vyriausybė yra tiek teisiškai (de jure), tiek faktiškai (de facto) pagrindinė vykdomoji valdžia. Skirtingai nei kai kuriose kitose parlamentinėse sistemose, kur nominalus vykdomosios valdžios vadovas yra valstybės vadovas, Airijos konstitucija aiškiai numato, kad vykdomoji valdžia priklauso vyriausybei, o ne prezidentui.
Vyriausybės galia ribojama keliais konstituciniais principais. Pavyzdžiui, valstybė negaliskelbti karo ar jame dalyvauti be Atstovų rūmų sutikimo, išskyrus atvejus, kai reikia atsakyti į tiesioginę invaziją – tuomet vyriausybė gali imtis veiksmų, kuriuos laiko būtinais valstybei apginti.
Ministrai kolektyviai atsako už visus vyriausybės veiksmus. Kiekvienas ministras taip pat atsako už savo kuruojamos ministerijos veiklą. Nors ministerijos neturi atskiro teisinio statuso, jų sprendimai dažnai įgyvendinami ministro vardu – net jei ministras nėra tiesiogiai su jais susipažinęs. Tokia praktika prieštarauja kai kuriomsanglosaksų teisės normoms, kurios draudžia perduoti įstatymais suteiktus įgaliojimus kitam asmeniui.[25]
Jei vyriausybė ar jos narys nevykdo konstitucinių pareigų, teismas gali išduoti įpareigojantį įsakymą (mandamus). Už atsisakymą vykdyti tokį įsakymą gali būti taikoma atsakomybė, įskaitant baudas ar net laisvės atėmimą.
Iki nepriklausomybėsvienašališkai paskelbtosAirijos Respublikos vykdomoji valdžia buvo Atstovų rūmų ministerija, veikusi 1919–1922 m. Po 1922 m. sausį patvirtintosAnglų–airių sutarties buvo įkurta Laikinoji vyriausybė, kurios sudėtis daugeliu atžvilgių atitiko buvusią ministeriją, tačiau nebuvo visiškai tapatinama su ja. 1922 m. gruodžio 6 d., įsteigusAirijos laisvąją valstybę, abi šios institucijos buvo pakeistos Vykdomąja taryba.
Įsigaliojus 1937 m. Konstitucijai, aštuntoji Laisvosios valstybės vykdomoji taryba tapo pirmąja Airijos vyriausybe dabartine forma. Teisinį vyriausybės struktūros pagrindą sudaro 1924 m. Ministrų ir sekretorių aktas, vėliau kelis kartus keistas ir papildytas, bendrai vadinamas 1924–2020 m. aktais.
Nuo 1989 m. visos Airijos vyriausybės buvokoalicinės, sudarytos iš dviejų ar daugiau partijų. Pirmoji tokia vyriausybė susiformavo 1948 m. Paprastai premjeru tampa didžiausios koalicijos partijos lyderis. Išimtis sudarėDžonas Kostelo (1948–1951 ir 1954–1957 m.), kuris būdamasFine Gael narys, partijai nevadovavo, beiLeo Varadkaras (2022–2024 m.) irSaimonas Harisas (2024–2025 m.), Fine Gael lyderiai, vadovavę vyriausybėms, kuriose didžiausia partija buvo Fianna Fáil.
Airijos valstybės tarnyba apima visą šaliesviešąjį administravimą. 2024 m. ketvirtąjį ketvirtį joje dirbo 408 891 darbuotojas. Pagal Viešųjų išlaidų, nacionalinio plėtros plano įgyvendinimo ir reformų ministerijos apibrėžimą, valstybės tarnybą sudaro septyni sektoriai: civilinė tarnyba,gynybos, švietimo, sveikatos, teisingumo sektoriai,savivaldybės ir nekomercinės valstybės agentūros (pvz., Bord Bia, IDA Ireland ir Komunalinių paslaugų reguliavimo komisija). Į valstybės tarnybos struktūrą neįtraukiamos komercinės valstybinės įmonės – nacionalinis transliuotojasRTÉ, energetikos grupė ESB ir pašto tarnybaAn Post.
Didžiausias sektorius – sveikatos apsauga, kur dirba daugiau nei 148 tūkst. žmonių, dauguma jų – Sveikatos apsaugos tarnyboje (angl.Health Service Executive). Antras pagal dydį – švietimo sektorius, turintis per 134 tūkst. darbuotojų.[26]
Civilinę tarnybą sudaro dvi pagrindinės dalys: Vyriausybės civilinė tarnyba ir Valstybės civilinė tarnyba. Nors šis skirstymas dažnai būna formalus, egzistuoja tam tikri veiklos skirtumai. Civilinės tarnybos pareigūnai privalo išlikti politiškai neutralūs, o kai kurios jų funkcijos vykdomos visiškai nepriklausomai nuo vyriausybės sprendimų.
2025 m. sausio 23 d. Airijos ministru pirmininku paskirtasMicholis Martinas. Jį pasiūlėAtstovų rūmai, o patvirtinoprezidentas. Ministrų kabinetą sudaro trijų partijų koalicija:Fianna Fáil,Fine Gael ir nepriklausomi politikai.
| Vyriausybės ministrai | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| Kabinetas | Vardas | Partija | |||
.jpg) | Ministras pirmininkas | Micheál Martin | Fianna Fáil | ||
.jpg) | Ministro pirmininko pavaduotojas Užsienio reikalų ir prekybos ministras Gynybos ministras | Simon Harris | Fine Gael | ||
_(cropped).jpg) | Finansų ministras | Paschal Donohoe | |||
.jpg) | Įmonių, prekybos ir užimtumo ministras | Peter Burke | |||
.jpg) | Sveikatos apsaugos ministrė | Jennifer Carroll Macneill | |||
 | Švietimo ministrė | Helen McEntee | |||
.jpg) | Viešųjų išlaidų, nacionalinio plėtros plano ir reformų ministras | Jack Chambers | Fianna Fáil | ||
.jpg) | Aplinkos, klimato ir susisiekimo ministras | Darragh O'Brien | |||
.jpg) | Būsto, vietos valdžios ir paveldo ministras | James Browne | |||
_(cropped).jpg) | Žemės ūkio, maisto ir jūrų ministras | Martin Heydon | Fine Gael | ||
 | Turizmo, kultūros, meno, Geltachto, sporto ir žiniasklaidos ministras | Patrick O'Donovan | |||
.jpg) | Aukštojo mokslo, mokslinių tyrimų, inovacijų ir mokslo ministras | James Lawless | Fianna Fáil | ||
_(cropped).jpg) | Socialinės apsaugos, kaimo ir bendruomenės plėtros ministras | Dara Calleary | |||
.jpg) | Vaikų, lygybės, negalios, integracijos ir jaunimo reikalų ministrė | Norma Foley | |||
_(cropped).jpg) | Teisingumo, vidaus reikalų ir migracijos ministras | Jim O'Callaghan | |||
| Viceministrai | |||||
_(cropped).jpg) | Vyriausybės parlamentinė įgaliotinė (angl.Chief Whip) Sveikatos apsaugos viceministrė | Mary Butler | Fianna Fáil | ||
.jpg) | Vaikų reikalų viceministrė | Hildegarde Naughton | Fine Gael | ||
.jpg) | Žemės ūkio viceministras | Noel Grealish | Nepriklausomas | ||
_(cropped).jpg) | Susisiekimo viceministras | Seán Canney | |||
 | Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu. |