Pasak Gerald Early (Encyclopaedia Britannica),Afrocentrizmas − kultūrinis ir politinis judėjimas, kurio pasekėjai, daugiausiaiafroamerikiečiai, vertina save ir kitusjuodaodžiussinkretiniaisafrikiečiais ir tiki, kad jų pasaulėžiūra turi pozityviai atspindėti tradicines afrikiečių vertybes.[1]
Kitu apibrėžimu,Afrocentrizmasfilosofijoje ir kitų tiriamųjų mokslų srityje − metodas, kuriuo siekiama nagrinėti iškylančius klausimus remiantis afrikiečių patirtimi.[2]
Afrocentrizmo ir susijusius afrokologijos ir afrocentriškumo (angl.Afrocology,Afrocentricity) terminusXX a. 9-ajame dešimtmetyje sukūrė afroamerikiečių tyrinėtojas ir aktyvistasMolefi Asante.[1]
Afrocentristinis požiūris į Nilo slėnio civilizacijas (Egipto irNubijos) iškilo kaip reakcija į įsigalėjusį požiūrį, kad svarbiausi socialiniai, intelektualiniai ir techniniai pasiekimai yra padarytiEuropoje. Šio požiūrio šalininkai oponuoja minčiai, kad afrikiečiai (turimi omenyjuodaodžiai) niekuomet nesukūrė didžios civilizacijos ir, bendrai, istorijos eigoje afrikiečių kultūrinės erdvės žmonės nebuvo pajėgūs dideliems laimėjimams, sulyginamiems su europiečių.
Vienas iš pagrindinių afrocentristų argumentų yra teiginys, kadSenovės Egipto civilizacija buvo afrikietiška ir senovės egiptiečiai šiuolaikiniu supratimu būtų įvardintijuodaodžiais. Šį požiūrį platinosenegalietis Cheikh Anta Diop (1981) ir JAVgajanietis Ivan Van Sertima (1989) remdamiesi senovės egiptiečių vaizdavimumene.Antropologai apie tai nėra vieningos nuomonės ir linkę išvengti atsakymo argumentuodami tuo, kadrasė yra socialinė, o ne biologinė kategorija.
Afrocentristai teigia, kad Senovės Egipto pavadinimasKmt turėtų būti verčiamas „Juodųjų žmonių žemė“, o ne egiptologijoje priimtu „juodoji žemė“ vertimu. Šio požiūrio oponentai teigia, kad panašus egiptiečių išsireiškimasDšrt reiškia „raudonoji žemė“ ir tikrai negali reikšti „raudonieji žmonės“. Ir, jei egiptiečiai būtų norėję užrašyti žodžius „juodųjų žmonių žemė“, jie juos būtų rašę hieroglifaisKmwyt arbaKmtyt, o tokių užrašų Senovės Egipte nerasta.
Afrocentristai teigia, kad Senovės Egipto civilizacija buvo kur kas labiau pažengusi neiegiptologai įprastai teigia. Tarp to pagrindimo yra teiginiai apie tai, kad egiptiečiai jau buvo išradę primityvų sklandytuvą, mokėjo akumuliuoti elektros energiją, žinojoPi skaičių irPitagoro teoremą.
Vienas iš labiausiai diskutuotinų klausimų yra apie senovės egiptiečių įtakąsenovės graikų civilizacijos raidai. Pasak afrocentristų, senovės graikai daugelį savo laimėjimų perėmė iš egiptiečių ir tokiu būdu europietiškos civilizacijos šaknys yra būtent afrikietiškoje egiptiečių civilizacijoje. Populiarus teiginys, kadAristotelis esą savo išmintį „pavogė“ iš egiptiečių, ką pirmasis skelbė George James (Stolen Legacy, 1954). Jo argumentai sulaukė chronologinės sekos kritikos. Kiti autoriai graikų filosofijos ištakų bandė ieškoti religinėje egiptiečių literatūroje, buvo autorių, kurie teigė, kadSokratas irKleopatra buvo egiptiečiai. Požiūrį apie egiptiečių didelį poveikį graikams rėmė Martin Bernal (1987−1991), kuris rėmėsi klasikiniais tekstais. Jo minčių kritiką surinko Mary Lefkowitz ir Guy Rodgers (1996).
Kitu afrocentristų teiginiu, senovės egiptiečiai paveikė visas likusias Afrikos kultūras. Šie teiginiai dažniausiai paremti XIX a. autorių darbais, kuriuose jie beveik visus rastus, kiek labiau išsiskiriančius monumentus Afrikoje priskirdavo senovės egiptiečių įtakai. Cheikh Anta Diop teigė, kad senovės egiptiečių kalba, religija turi daug sąsajų suvolofų, iš ko esą seka, kad volofų kultūra kilusi iš egiptiečių. Egiptiečių įtaka praplečiama įDidžiosios Zimbabvės ir pietryčių Afrikos tvirtovių statytojų laikus (III−XV a.).
Daugelis afrocentristų tiki, kad tarp ne afrikietiškos kilmės egiptologų yra sudarytas sąmokslas siekant sumenkinti Senovės Egipto civilizacijos afrikietiškąjį charakterį ir, bendrai, afrocentristų argumentus. Pasak jų, esą Napoleono kareiviai nudaužėDidžiajam Sfinksui nosį, norėdami užmaskuoti veido afrikietiškus bruožus. Šis argumentas paneigiamas ankstesniu nei Napoleono invazija į Egiptą piešiniu ir XIV a. arabų liudijimu, kad nosį Sfinksui nudaužė islamo fanatikai. Esą kiti egiptiečių reljefai ir skulptūros buvo gadinami tuo pačiu tikslu.
Afrocentristų požiūriai atkreipiaegiptologų dėmesį į galimai rasistinius jų nusistatymus senovės egiptiečių atžvilgiu ar Senovės Egipto civilizacijos traktavimą atskirai nuo Afrikos žemyno (kas argumentuotaNilo slėnio geografine padėtimi). Kita vertus, afrocentristai nevertina, kad pagrindinis egiptologų žinių šaltinis yra egiptiečių ir klasikiniai graikų, Artimųjų Rytų tautų tekstai,Biblija. Studijas apsunkina tai, kad libiečiai ir nubiečiai, t. y. Afrikos tautos, su kuriomis egiptiečiai turėjo tiesioginius kontaktus, neturėjo savo rašto, atitinkamai, nustatyti sąsajas tarp jų yra sudėtinga ar visai neįmanoma. Vėlesnė Nubijos kultūra iškilo labiau kaip egiptietiškosiosNaujosios Egipto karalystės kultūros imitacija. Egiptologų interesas nustatyti senovės egiptiečių sąsajas su kitomis afrikiečių kultūromis yra gana ribotas.
Tarp afrocentristinio požiūrio kritikos yra argumentas, kad pats afrocentrizmas yra vakarietiškos kultūros produktas. Pats afrocentristų požiūris galimai yraeurocentristinis ta prasme, kad jie patys iškelia Senovės Egipto kultūrą (kuri labai vertinama Europoje) virš kitų afrikietiškų kultūrų. Patys egiptiečiai save matė apsuptais trijų svetimšalių grupių: „azijiečių“, libiečių ir nubiečių, savęs jie neįvardindavo „afrikiečiais“ ir iš archeologinių radinių nematyti, kad save laikė artimesniais libiečiams ir nubiečiams nei „azijiečiams“.