Afrikata (lot.affrico 'trinu') – sutaptinispriebalsis, dažniausiai susidaręs iš sprogstamojo ir pučiamojo priebalsių, tariamų toje pačioje kalbos padargų vietoje, pavyzdžiui,c,č,dz,dž,pf ir kitos.[1] Gali būti nagrinėjamos dėmenimis, pagal jų tarimo būdą, nors tariamos gana vientisai.
Nustatant, ar garsų junginys yra afrikata, galima taikyti šias septynias taisykles, kad būtų rastas atskirosfonemos (savarankiško kalbos garso) ir fonemų junginio skirtumas:[2]
1.Viena fonema galima laikyti tik tokį garsų junginį, kurio dėmenys toje kalboje neskyla į du skiemenis.
Tadlietuvių kalbos <c> (/t͡s/)skiemenų sandūroje paprastai neskaidoma:pa-ja-cas. Tačiausuomių iranglų kalboje junginys <ts> būtinai skyla:angl.hot-spot 'karštasis taškas' arbasuom.it-se 'pats'.
2.Garsų grandinę galima laikyti viena fonema tik tada, kai ji tariama (artikuliuojama) vienu kartu arba susidaroartikuliavimo kompleksui traukiantis, mažėjant.
3.Garsų junginys laikytinas viena fonema, jeigu jo trukmė neviršija tos kalbos kitų fonemų trukmės.
4.Tikėtinos vienos fonemos garsų junginys (t. y. atitinkantis anksčiau nurodytas tris taisykles) laikytinas viena fonema, jei jis pasitaiko tose padėtyse, kur pagal nagrinėjamos kalbos taisykles tokių atskirų fonemų samplaika neleistina.
Taigi daugumojeAfrikos kalbų žodžio pradžioje vartojami junginiai /mb/ ir /nd/. Tačiau kitokių priebalsių derinių šioje padėtyje nebūna, todėl šios samplaikos laikomos viena fonema.Kipre vartojamojegraikų kalboje junginiai /mb/ ir /nd/ žodžio pradžioje pasitaiko kartu su kitokiais garsų deriniais, todėl šioje kalboje <mb> ir <nd> laikomi dviejų fonemų sandūra.
5.1–3 taisyklėms paklūstantys garsų junginiai laikytini fonema, jeigu tai atitinka tos kalbos sistemą.
6.Jei tikėtinos vienos fonemos garsų derinio dėmuo toje kalboje nepaaiškinamas kaip į derinį įeinančios kokios nors tai kalbai būdingos fonemos variantas, tai visas garsų junginys laikytinas viena fonema.
7.Jei ankstesnes gaires atitinkantis garsas arba garsų grandis sąveikauja kaip retkarčiais pasitaikančios arba prijungtos fonemos, tai ir atskiras garsas laikytinas tam garsų junginiui priklausančios fonemos raiška.
Bendrinėjelietuvių kalboje vartojamos afrikatos <c> (/t͡s/), <č> (/t͡ʃ/), <dz> (/d͡z/), <dž> (/d͡ʒ/). Afrikatų nebuvo neiindoeuropiečių, nei iš jos kilusiojebaltų prokalbėje. Seniausios lietuvių kalbos afrikatos – tai /t͡ʃ/ ir /d͡ʒ/, jos kilo iš baltų prokalbės junginių*tj >liet.č,*dj >liet.dž. Lietuvių kalbos rytųtarmėse jos ėmė rastis apieXII a., o vakarų – galbūt tik apieXIV a. Šios afrikatos turimoskaityboje, vyksta vadinamojipriebalsių kaita:jautis –jaučio,jaučių;matei –mačiau;briedis –briedžio,briedžių;rodei –rodžiau ir kt.Bendrinės kabos kaityboje ir senesnės kilmės žodžiuose afrikatos vartojamos tik priešužpakalinės eilės ([ɑ:], [ɐ], [oː], [u:], [ʊ]) balsius.
Antrinės afrikatos /t͡ʃ/, /d͡ʒ/ turimos dūriniuose, pvz.,juodžalis –juodas +žalas 'juodai žalas („rudas”) galvijas',piktžolė (tariama [pikdžolė]) –pikta +žolė;morfemų sandūrose, pvz., pavardėGečas – šaknisged- 'gedėti' (plg. Gedi-minas) irpriesaga-š- (plg.varg-š-as išvargas, vargti),antšonis,antžemis,atšaka,atžvilgis,atžagarus, taip pat garsažodžiuose ir iš jų kilusiuose žodžiuose (čirenti,čiaukšt!,džiunkšt!) ir kitose palyginti nesenose padėtyse. Taip pat yra nedidelė žodžių grupė su /t͡ʃ/, /d͡ʒ/ žodžio pradžioje (čia,čiauptis;džiaugtis,džiūti), be to, tariama kai kuriuose tarptautiniuose žodžiuose (džiunglės,mačas).
Kitokios afrikatos – vėlyvos, susidarė mėgdžiojant garsus (cakt! –caktelėti,dzinkt! –dzinktelėti), jas galėjo paskatintiskoliniai su /t͡s/, /z/ ir /d͡z/ (cukrus,cirkas,zakristija,zuikis;Dzidorius (vardas),dziegorius 'laikrodis'), nes kaip fonemos jos iš baltų prokalbės nepaveldėtos (/z/ iš '/zd/ junginioveizėti <veizdėti,kremzlė <*kremzdlė ir kt. – sava fonema, bet ji yra vėlyvų pokyčių padarinys). [c] gali susidaryti morfemų sandūroje ir sudurtiniuose žodžiuose, pvz.,antsiuvas,atsakėme,atsargus,pėdsakas [pėcakas], nors tokiais atvejais <t> (d >t) ir <s> tariant ne visada suliejama į afrikatą <c> (/t͡s/); /t͡s/ kaip antrinis darinys pasitaiko sutrumpėjusgalūnei (pats išpatis) ir senoviniame šakninio linksniavimo žodyjeviešpats. Šios afrikatos turimos ir kai kuriuosetarptautiniuose žodžiuose (pvz.,ciklonas,docentas,informacija,Dzeusas,kamikadzė,dziudo).
Sąlyginiu kalbininkų sutarimu teigiama, kad sangrąžos dalelytė-si- popriešdėlioat- (atsigėrė) afrikatos /t͡s/ nesudaro.[3]
Tik svetimų kalbų žodžiuose tariamos afrikatos (pvz., /p͡f/ –Pfalcas (Vokietijos regionas), /k͡x/ –Khanas ~Kchanas (vardas) kaip lietuvių kalbos garsyno dalis nenagrinėjamos.
| Dusliosios afrikatos | Kalbos | Skardžiosios afrikatos | Kalbos |
|---|
| Duslioji alveolinė afrikata t͡s | vokiečiųz,tz
japonų つ/ツtsu͍
kičių
kinų mandarinųz (pinyin)
puštūnų | Skardžioji alveolinė afrikata d͡z | japonų (kai kuriosetarmėse) |
| Duslioji dantinė afrikata t̪͡s̪ | vengrųc
italųz
makedonųц
serbų-kroatųc/ц
lenkųc | Skardžioji dantinė afrikata d̪͡z̪ | bulgarųдз
vengrųdz
italųz
makedonųѕ
lenkųdz |
| Duslioji alveolinė palatalinė afrikata t͡ɕ | japonų ち/チtɕi
kinų mandarinųj (pinyin)
lenkųć,ci
serbų-kroatųć/ћ
tajųจ | Skardžioji alveolinė palatalinė afrikata d͡ʑ | japonų じ/ジ, ぢ/ヂdʑi
lenkųdź,dzi
serbų-kroatųđ/ђ |
| Duslioji postalveolinė afrikata t͡ʃ | anglųch,tch
prancūzųtch
vokiečiųtsch
vengrųcs
italųci,ce
kičiųch
ispanųch
| Skardžioji postalveolinė afrikata d͡ʒ | anglųj,g
prancūzųdj
vokiečiųdsch
vengrųdzs
italųgi,ge |
| Duslioji retrofleksinė afrikata ʈ͡ʂ | kinų mandarinųzh (pinyin)
lenkųcz
serbų-kroatųč/ч
slovakųč | Skardžioji retrofleksinė afrikata ɖ͡ʐ | lenkųdż
serbų-kroatųdž/џ
slovakųdž |
| Dusliosios afrikatos | TFA | Kalbos | Skardžiosios afrikatos | TFA | Kalbos |
|---|
| Duslioji abilūpė afrikata | [pɸ] | Kaip alofonas (garso variantas) vartojamaP. Amerikos indėnųkaingangų irTaoso Pueblo indėnųtaosų kalbose. Kaip savarankiškas garsas nevartojama jokioje natūralioje kalboje. | Skardžioji abilūpė afrikata | [bβ] | Nevartojama jokioje natūralioje kalboje |
| Duslioji abilūpė–lūpų dantinė afrikata | [pf] | vokiečių,bantųteke kalba | Skardžioji abilūpė–lūpų dantinė afrikata | [bv] | teke kalba |
| Duslioji lūpų dantinė afrikata | [p̪f] | tsongų Činkunos (XiNkuna)tarmė | Skardžioji lūpų dantinė afrikata | [b̪v] | tsongų Činkunos (XiNkuna) tarmė |
| Duslioji dantinė nešnypščiamoji afrikata | [t̪θ] | Niujorko anglų kalba,luo (Nilotinė kalba), šiaurėsKanados indėnųčipevajanų (dene) kalba,cun kalba Kinijoje, kai kuriosvenetų ir kitos Šiaurės Italijos tarmės | Skardžioji dantinė nešnypščiamoji afrikata | [d̪ð] | Niujorko anglų kalba, čipevajanų |
| Duslioji retrofleksinė nešnypščiamoji, nešvilpiamoji afrikata | [tɻ̝̊] | mapudungunų,malagasių | Skardžioji retrofleksinė nešnypščiamoji, nešvilpiamoji afrikata | [dɻ̝] | malagasių |
| Duslioji palatalinė afrikata | [cç] | Skolto samių (taria jaunesni žmonės),vengrų (neformaliai šnekant); kaipalofonaskaingangų kalboje | Skardžioji palatalinė afrikata | [ɟʝ] | Skolto samių (taria jaunesni žmonės), vengrų (neformali kalba), kai kuriosispanų kalbos tarmės. Neteigiama, kad ji sudarytų priešpriešą skardžiajai palatalinei sprogstamajai afrikatai[ɟ] |
| Duslioji gomurinė afrikata | [kx] | tsvanų,vokiečių aukštaičių | Skardžioji gomurinė afrikata | [ɡɣ] | Nevartojamos jokioje natūralioje kalboje |
| Duslioji liežuvėlinė afrikata | [qχ] | Š. Amerikos indėnųnezperse kalba,volofų,bacbų (Tušetija),kabardinų,avarų,cezų (vartojacezų tautos žmonės). Neteigiama, kad ši afrikata natūraliose kalbose sudarytų priešpriešą skardžiajai liežuvėlinei afrikatai[q]. | Skardžioji liežuvėlinė afrikata | [ɢʁ] |
| Dusliojiryklės afrikata | [ʡħ] | Š. Amerikos indėnųhaidų. Neteigiama, kad ji sudarytų priešpriešąantgerkliniam sprogstamajam priebalsiui[ʡ] | Skardžioji ryklės afrikata | [ʡʕ] |
- Trubeckojus, N., Fonologijos pagrindai, M., 1960, sk. 1, 3—5. (= Трубецкой Н. С., Основы фонологии, М., 1960, гл. 1, 3—5.)
