Afganistanas (افغانستان =Afġānestān), oficialiaiAfganistano Islamo Emyratas (pušt.د افغانستان اسلامي امارت =Də Afġānistān Islāmī Imārat, dar.امارت اسلامی افغانستان =Imārat-i Islāmī-yi Afghānistān) – valstybėAzijos pietvakariuose (Vid. Rytuose). Šiaurėje ribojasi suTurkmėnija,Uzbekija irTadžikija, šiaurės rytuose – suKinija irŠiaurės Kašmyru (kontroliuojamu Pakistano), rytuose ir pietuose – suPakistanu, vakaruose – suIranu. Šalis užima 652 230 km² teritoriją, t. y., plotu yra dešimtkart didesnė užLietuvą. Per didžiąją teritorijos dalį driekasiHindukušo kalnai, kuriuose būdingos itin šaltos žiemos. Šiaurinę šalies dalį sudaro derlingos lygumos, o pietvakariuose vyrauja dykumos su dažniausiai labai karštomis vasaromis. Šalies didžiausias miestas ir sostinė –Kabulas.
Dabartinio Afganistano politinė istorija prasidėjo XVIII a. su Hotakų ir Duranių dinastijomis. Vėlyvajame XIX a. Afganistanas tapobuferine valstybeDidžiajame Žaidime tarpBritų Indijos irRusijos imperijos.Diurando linija vadinama tarpvalstybinė siena su Britų Indija buvo nubrėžta 1893 m., tačiau Afganistano pripažinta nebuvo ir lėmė įtemptus santykius su Pakistanu nuo pat jo nepriklausomybės 1947 m. PoTrečiojo anglų-afganų karo 1919 m. šalis atsikratė užsienio įtakos ir tapo monarchija, kurią pradžioje valdė karaliusAmanula, vėliau keturiasdešimt metų –Zahiras Ša. Vėlyvajame aštuntajame dešimtmetyje įvyko keletas valstybinių perversmų, po kurių šalis taposocialistine, vėliau –TSRS protektoratu. Tai sukėlėsovietų-afganų karą, vykusį tarp TSRS ir sukilėlių, kuris tęsėsi iki pat 1989 m. Iki 1996 m. beveik visą Afganistaną užėmėislamistinisTalibano judėjimas, šalies teritorijoje įkurtasIslamiškasis Afganistano Emyratas, gyvavęs penkerius metus. Talibanas buvo jėga nuverstasNATO vadovaujamos koalicijos, suformuota nauja demokratiškai išrinkta politinė valdžios struktūra. 2021 m. šalies kontrolę susigrąžino Talibanas.
Afganistano vardas minimas nuo XIX a. pradžios, jis reiškia „afganų valstybė“. Persiška priesaga-stan reiškia „vieta“, tačiau nėra aišku, iš kur kilęs afganų etnonimas. Ši tauta minima nuo VI a.[9] Spėjama, kad tautos vardas kilęs nuo žodžioAśvakan („raiteliai“). Kiti teigia, kad nuo VIII–IX a. Persijos valdovo Apakano arba III–VII a. valdžiusiosSasanidų dinastijos.[10]
Dabartinė Afganistano valstybės teritorija susiformavo tik XIX a. kolonijinėms imperijoms pasidalijus Aziją įtakos sferomis ir nubraižius sienas. Iki tol Afganistanas buvo neatskiriamaDidžiojo Irano dalis, kurią valdė visos Iraną valdžiusios dinastijos ir imperijos.
XIX a. pateko įD. Britanijos imperijos įtaką, visiškai savarankiška tapo poPirmojo pasaulinio karo. Paskutinis monarchas buvo nuverstas1973 m. Netrukus po to1978 m. pirmasis Afganistano prezidentas buvo žiauriai nužudytas su visa savo šeima sovietų remiamo perversmo metu. Netrukus1979 m. į Afganistaną įvedus Sovietų Sąjungos karinius dalinius iki1989 m. vyko ginkluotas pasipriešinimo judėjimas prieš sovietų kariuomenę ir jos kolaborantus. Šią „laisvės kovotojų“ (arbamudžahedų) kovą aktyviai rėmėPakistanas,JAV bei kitos šalys. Po sovietų kariuomenės išvedimo šalyje kilopilietinis karas. Iki1997 m. didžiąją dalį Afganistano (išskyrus tik nedidelę teritoriją šalies šiaurėje) ėmė kontroliuotiTalibano judėjimas, įvedęs šariatą ir labai griežtą islamistinę tvarką. Didžiausią paramą Talibano judėjimui teikė Pakistanas. Iš religinių paskatų 2001 m. buvo sugriautos VI–IV a. pr. m. e. statytosBudos statulos Bamijane, kuriasUNESCO buvo paskelbusi pasaulinio paveldo paminklais. Po2001 m. rugsėjo 11 d. teroristinių išpuoliųNiujorke,JAV ėmėsi aktyvesnės kovos suterorizmu ir vienu iš šios kovos taikinių tapo Talibano režimas, kuris buvo suteikęs prieglobstį teroristinėms organizacijoms, tarp jų irOsamai bin Ladenui. Šiais įvykiais prasidėjoAfganistano karas. Talibano režimas buvo nuverstas ir jo kovotojai išstumti iš šalies, nors iki šiol dar kontroliuoja nedideles šalies dalis, daugiausia šalia sienos su Pakistanu. Po to buvo surengti rinkimai, kuriuose laimėjo prezidentasHamidas Karzajus.
2021 m. rugpjūtį iš šalies išvedus NATO pajėgas,Talibanas nedelsiant atkovojo valdžią.
SėkmingoTalibanui puolimo metu žlugoAfganistano Islamo Respublika ir į valdžią sugrįžotalibai, paskelbę šalį islamišku emyratu. Rugsėjo 7 d. pranešta apie formuojamą naują ministrų kabinetą.[11] 2022 m. rugpjūčio 2 d. duomenimis, Talibano vyriausybės legitimia Afganistano valdžiade jure nepripažįsta nė viena pasaulio valstybė, ode facto pripažįsta tikKinija,Pakistanas,Rusija irTurkmėnistanas, kurie yra akreditavę diplomatą ryšiams su Talibanu arba priėmę Talibano akredituotą diplomatą.[12]
Tradicinė Afganistano valdžia –loya jirga (didieji susirinkimai) – puštūnų patariamieji susirinkimai, kuriuose paprastai renkamas naujas valstybės vadovas, priimama nauja konstitucija ar sprendžiami nacionalinės ar regioninės reikšmės klausimai, tokie kaip karas.[13] Tokie pasitarimai rengiami bent nuo 1747 m.,[14] paskutiniuoju laikomas 2020 m. rugpjūtį įvykęs pasitarimas.[15][16]
2021 m. rugpjūčio 17 d. Talibanui pavaldžiosHezb-e-Islami Gulbuddin partijos lyderis Gulbudinas HekmatjarasDohoje (Kataras) susitiko su buvusiu Afganistano prezidentuHamidu Karzajumi bei su buvusiu Aukščiausiosios nacionalinio susitaikymo tarybos pirmininku ir vyriausybės vadovuAbdula Abdula siūlydamas suformuoti nacionalinės vienybės vyriausybę.[17][18] Talibano nušalintas ir į užsienį pabėgęs prezidentasAšrafas Ghanis,Jungtiniuose Arabų Emyratuose pareiškė, kad tokias derybas palaiko ir derasi dėl grįžimo į Afganistaną.[19] Daugelis Talibano atstovų sutiko, kad 2004 m. Afganistano Konstitucija būtų toliau tęsiama, ir jei tik bus atitinkamai taikoma, gali būti naujos religinės valstybės pagrindas, nes jų prieštaravimai buvusiai vyriausybei buvę politiniai, o ne religiniai.[20]
Praėjus kelioms valandoms po to, kai Kabulą paliko paskutinieji amerikiečių kariai rugpjūčio 30 dieną, žurnalisto kalbintas Talibano pareigūnas pareiškė, jog nauja vyriausybė greičiausiai bus paskelbta jau penktadienį, t. y., rugsėjo 3 d., iškart po penktadieninių pamaldų. Buvo pranešta, kadHibatula Achundzada bus oficialiai paskelbtas emyru, o kabineto ministrų profiliai bus atskleisti per oficialią ceremoniją buvusiuose prezidento rūmuose.[21]
Tačiau vėlesni interviu atskleidė, kad derybos užtruko ir kad naujoji vyriausybė bus paskelbta ne anksčiau rugsėjo 4 dienos. Rugsėjo 6 d. Vyriausybės formavimas dar kartą atidėtas. Siekiant suformuoti „įtraukesnę“ vyriausybę vyko intensyvios derybos tarp radikalesnių ir nuosaikesnių Talibano falangų. Derybų metu įvykus konfliktui nuosaikesno falango lyderis Baradaras buvo sužeistas ir išgabentas gydyti į Pakistaną.[22]
Rugsėjo pradžioje laikinoji Talibano valdžia oficialiai pranešė, kad ministrų kabinetą sudarys tik vyrai, pridurdamas, kad moterims „dirbti aukšto rango postuose“ vyriausybėje leista nebus. Dėl to Herate ir Kabule žurnalistų ir žmogaus teisių aktyvistų, daugiausia moterų, surengti protestai.[23] Rugsėjo 7 d. panaikintaMoterų reikalų ministerija.[11]
2022 m. kovo 23 d. spaudoje spėliota, kad Afganistane vyksta ministrų kabineto pertvarkymas, kadangi Kandahare antrą kartą nuo talibų atėjimo į valdžią buvo surengtas Vadovybės tarybos posėdis, kaip manoma, siekiant tarptautinio pripažinimo.[24][25]
Afganistanas vertinamas kaip labiausiaimoterų teises varžanti valstybė. Talibanas daugumai mergaičių uždraudė grįžti į vidurines mokyklas, o moterims uždraudė dirbti daugumoje sektorių, išskyrus sveikatos priežiūros ir švietimo sritis. Moterims taip pat įsakyta viešumoje dėvėti veidą dengiantįnikabą, uždrausta be artimo vyro palydos vykti toliau nei 70 km.[26][27][28]
Dabartinė faktinė Afganistano valdžia nėra pripažinta nė vienos pasaulio valstybės, nors su kai kuriomis (pvz.,Rusija) palaikomide facto diplomatiniai santykiai, yra akredituotas talibų laikinasis reikalų patikėtinis.
Lietuva taip pat nepripažįsta Talibano teisėta Afganistano valdžia. Lietuvos ir Afganistano oficialūs diplomatiniai santykiai siekia1930 m.gruodžio 9 d., tačiau atkurti tik2005 m., praėjus keleriems metams poTalibano nuvertimo.
Žiemą Lietuvos kariuomenės vilkikas traukia vietinį transportą į kalną
Afganistanas yra prie jūros priėjimo neturinti kalnų šalis – mažiau nei 10 % jo teritorijos yra žemiau nei 600 m virš jūros lygio. Iš rytų į vakarus driekiasi aukštiHindukušo kalnai (aukštis iki 7492 m,Nošako k.), toliau vakaruose pereinantys įParopamizo kalnus. Pietinėje dalyje driekiasi Gaznio-Kandaharo plokščiakalnis, priklausantisIrano kalnynui. Šiaurinėje ir pietvakarinėje dalyje plyti dykumingos lygumos –Baktrijos, Registano, Dašti Margo.
Klimatas subtropinis, žemyninis, sausas. Vidutinė sausio temperatūra nuo 0–8 °C lygumose, iki -20 °C kalnuose. Liepą lygumose oras įkaista vidutiniškai iki 24–32 °C, aukštikalnėse laikosi 0–10 °C šiluma. Kritulių per metus iškrenta nuo 200 mm lygumose iki 800 mm kalnuose. Dažnossausros.
Žemės ūkis yra pagrindinė šalies šaka, nors ariama žemė sudaro tik 10% viso šalies ploto. Pagrindiniai žemės ūkio produktai yra kviečiai, vaisiai, riešutai. Aguonos naudojamos gamintiopiumui iš kurio gaunamas didžiausias pelnas.
Pagrindinė naudingoji iškasena yra gamtinės dujos. Šalyje taip pat randama anglies, vario,lazurito, talko, geležies rūdos, druskos, tačiau šių resursų gavyba nėra išplėtota. Gaminami baldai, trąšos, avalynė, apdirbama medvilnė, žemės ūkio produktai.
Pagrindiniai šalies eksporto produktai yra vaisiai ir riešutai, opiumas, rankomis pagaminti kilimai, brangakmeniai. Importuojami maisto produktai, tekstilė, naftos produktai. Pagrindiniai šalies mainų partneriai yraPakistanas,JAV,Indija.
Afganistano gyventojų etninė sudėtis yra gana marga. Kadangi ilgą laiką nebuvo atlikta sistemingų tyrimų ar gyventojų surašymų, tikslių duomenų apie gyventojų sudėtį pagal etnines grupes nėra. 2005 m.CIA World Factbook pateikiami duomenys tėra apytikriai:puštūnai (afganai) 42 %,tadžikai 27 %,chazarai 9 %,uzbekai 9 %,aimakai 4 %,turkmėnai 3 %,beludžiai 2 %, kiti 4 %.
Pasak 2009 m. apskaičiavimų, Afganistanas užima trečia vietą pasaulyje pagalkūdikių mirtingumą. Net 151,95 kūdikiai iš tūkstančio miršta pirmaisiais savo gyvenimo metais. Taip pat šalis užima ketvirtą vietą pasaulyje pagalgimstamumą ir aštuntą vietą pagalmirtingumą.Vidutinė gyvenimo trukmė Afganistane yra 44,64 m. – taip patviena mažiausių pasaulyje. Gyventojų amžiaus struktūra:[30]
0-14 metų: 44,5 %
15-64 metų: 53 %
65 metų ir vyresni: 2,4 % (2009 m. apsk.)
Pasak apytikslių 2000 m. apskaičiavimų, vyrųraštingumas yra 43,1 %, o moterų – 12,6 %.
Afganistano visuomenė daugiausiai gentinė, su skirtingomissubkultūromis skirtinguose regionuose. Jų istorija siekia bentAchemenidų imperijos laikusV a. pr. m. e. Pietiniuose ir rytiniuose regionuose žmonės gyvena pagalpuštūniškus papročius – čia paplitusi puštūnų kultūra. Puštūnai, taip patbeludžiai, yra glaudžiai kultūriškai susiję suPietų Azija. Kiti afganai yra artimipersų irtiurkiškoms kultūroms. Kai kurie ne etniniai puštūnai, gyvenantys šalia puštūnų, perėmė puštūnų papročius, tuo tarpu kai kurie puštūnai perėmėpersų kultūrą. Tie, kurie gyvenoPakistane irIrane pastaruosius trisdešimt metų buvo paveikti šių kaimyninių valstybių.
↑Griffin, Luke (2002-01-14).„The Pre-Islamic Period“.Afghanistan Country Study. Illinois Institute of Technology. Suarchyvuotasoriginalas 2001-11-03. Nuoroda tikrinta2010-10-14.
.svg)
