Kitos reikšmės –Adrastas.Graikų mitologijojeAdrastas –Argo karalius,Talajo irLisimachės sūnus. Valdė Argą kartu suIfu irAmfiaraju, kuris buvo vedęs Adrasto seserįErifilę. Adrasto dukterysArgėja irDeipilė susituokė su atitinkamaiPoliniku (Polineiku) irTidėju.
Susipykęs su Amfiaru buvo pastarojo išvarytas iš Argo. Tačiau Adrastas gavo savo senelioPolibo sostąSikione ir įkūrė Sikiono žaidynes, bet vėliau susitaikė su Amfiaru ir grįžo į Argą.
Tidėjas, bėgdamas iš Kalidono, o Polinikas iš Tėbų, – vienas užsimetęs šerno, kitas liūto kailį, – audringą naktį atvyko į Adrasto rūmus ir prieškambaryje pradėjo grumtis dėl nakvynės. Adrastas išgirdęs triukšmą, atėjo ir sutaikė juos. Vėliau sutuokė juos su savo dukterimis. Anksčiau buvo išpranašauta, kad Adrasto dukros ištekės už šerno ir liūto, o Tidėjo ir Poliniko skyduose buvo pavaizduoti šie žvėrys. Norėdamas sugrąžinti žentui Tėbų sostą ruošė armiją pultiTėbus ir ėmėsi vadovauti Septyneto žygiui prieš Tėbus. Adrastuiorakulas pranešė, kad jis vienintelis liks gyvas po mūšio pavadintuSeptynetas prieš Tėbus.
Po mūšio Tėbų karaliusKreontas įsakė, kad nei vienas iš kritusių priešų nebūtų tinkamai palaidotas. Nepaisydama jo įsakymo,Antigonė palaidojo Polineiką ir buvo nubausta mirti. Tačiau Adrastas išsigelbėjo, nes jis turėjoHeraklio jam padovanotą stebuklingą žirgą Arejoną.[1],Demetros pagimdytą nuoPoseidono. Adrastas pabėgo į Atėnus ir prašė Atėnų karaliaus Tesėjo pulti Tėbus ir priversti grąžinti likusių penkių karvedžių kūnus[2]Tesėjas pradžioje atsisakė, bet jį įtikino jo motinaAetra, kurios to maldavo kritusių motinos. Dėl to balsavo visi Atėnų piliečiai. Atėnų gyventojai žygiavo į Tėbus juos užkariauti, tačiau nepadarė papildomos žalos, tik sugrąžino penketo kūnus. Vėliau visi penki buvo tinkamai palaidoti, o Adrastas pašlovino kiekvieną.
Kai užaugo septyneto sūnūs jie susiruošė užpulti Tėbus dar kartą ir dalyvavo epigonų žygyje prieš Tėbus[3] (pagal kitą mitą Alkmajono ir kitų septynių vadų sūnų žygis prieš Tėbus[4]). Kovoje žuvo Adrasto sūnusAegialėjas, o Adrastas mirė Megaroje keliaudamas iš mūšio, nuo senatvės ir liūdesio.
Adrastas – senasis sikioniškas požemio jėgų herojus (greičiausiai prieš tai minėtas). Jo kultą vėliau išstūmėDioniso kultas.[5] Adrastas turi dievišką žirgą, yra herojųTidėjo,Diomedo irPeritojo giminaitis. Adrastas norėdamas pražudyti Amfiarają išleido už jo dukrą Erifilę. Nuo tirono Kleistenio laikų (IV pr. m. e.) aukos Adrastui buvo uždraustos.
